VPT duomenys rodo, jog sausį vienas respiratorius vidutiniškai kainavo 4,67 euro, tuo tarpu vasarį kaina šoktelėjo net iki 16,41 euro. Vėliau ji mažėjo ir gegužę respiratorius jau kainavo 1,72 euro. Iš viso įsigyta beveik 17,9 mln. vienetų kaukių ir respiratorių, kurių vienas vidutiniškai kainavo 4,23 euro.

Tuo tarpu chalatai sausį pirkti už 12,88 euro, o vasarį jau tik 1,73 euro. Per visą laikotarpį įsigyta daugiau kaip 2,3 mln. chalatų, jie pirkti už vieną vidutiniškai mokant 2,67 euro.

1,6 mln. kombinezonų vidutiniškai pirkti už 16,56 euro už vienetą. Vasarį jie kainavo 3,63 euro, o kovą kaina šoktelėjo iki 19,8 euro, balandį ir gegužę ji siekė 13,27–12,47 euro.

Atsižvelgiant į tai, kad gali kilti kita COVID-19 banga, rekomenduojama neatidėliojant vykdyti skelbiamus viešuosius pirkimus, pildyti rezervus.

Pasak VPT, kainų intervalai dideli dėl tos pačios prekių grupės skirtingų prekių rūšių didelės įvairovės.

Pirkimų metu taip pat įsigyta 33,9 mln. vienetų pirštinių, kurių vieneto kainos vidurkis buvo 31 centas. Beveik 1,3 mln. apsauginių akinių ir skydelių nupirkta mokant vidutiniškai 5,56 euro už vienetą. Šios kainos taip ženkliai nekito.

Iš viso įsigyta daugiau kaip 64,4 mln. apsauginių priemonių vienetų.

VPT pastebi, kad dauguma apsaugos priemonių brangiausios buvo pačiame pandemijos įkarštyje – kovo–balandžio mėnesiais.

Perkant priemones, skirtas kovai su koronavirusu, iš viso buvo išleista 84,4 mln. eurų, beveik pusę šios sumos išleido Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras.

Viešųjų pirkimų tarnyba ragina jau dabar pradėti rengtis galinčiai kilti antrajai koronaviruso bangai ir pradėti vykdyti apsaugos priemonių viešuosius pirkimus.

„Atsižvelgiant į tai, kad gali kilti kita COVID-19 banga, rekomenduojama neatidėliojant vykdyti skelbiamus viešuosius pirkimus, pildyti rezervus, o esant poreikiui, sudaryti preliminariąsias sutartis, kurios leistų greičiau įsigyti būtinas priemones, jei jų trūktų“, – rašoma antradienį paskelbtose rekomendacijose.

Taip pat raginama centralizuoti pirkimų vykdymą, konsoliduojant organizacijų poreikius bei sutelkiant pirkimų vykdytojų kompetencijas, pagal galimybes kaupti galinčių prireikti priemonių rezervą valstybės, savivaldybių lygmeniu.

„Nors rezervo kaupimas, priežiūra bei apsauga turi savo kainą, tačiau pirkimai, vykdomi skubos tvarka, įsigyjamų prekių kainą išaugina ne ką mažiau, o gaunamų priemonių kokybę tokiu atveju užtikrinti būna itin sunku“, – pabrėžia tarnyba.