Vyriausybei ataskaitą trečiadienį pristačiusi tarnyba nurodo, kad pernai pirkimų vertė siekė 10,47 mlrd. eurų ir buvo 7,3 proc. didesnė nei užpernai (9,76 mlrd. eurų).
„Matome tendenciją, kad pirkimų vertė nuosekliai auga ir išlaidos viešiesiems pirkimams didėja (...). Vis didesnis dėmesys yra skiriamas viešųjų pirkimų valdysenai“, – Ministrų kabineto posėdyje sakė D. Vedrickas.
„Įvykusių pirkimų dalis nuo visų pirkimų didėja ir 2025 metais iš dešimties pradėtų viešųjų pirkimų aštuoni įvyko sėkmingai. Tačiau vietos, kur pasistengti, tikrai turime“, – pridūrė jis.
Anot VPT direktoriaus, vidutinis pasiūlymų skaičius pirkimuose, įskaitant centralizuotus pirkimus, pernai siekė 3,3 pasiūlymo.
„Vieno tiekėjo pirkimų skaičius mažėja, vidutinis pasiūlymų skaičius pirkime didėja ir tikimės, kad tos tendencijos turėtų išlikti, nes pirkimų centralizavimas iš tikrųjų davė labai didelę įtaką viešųjų pirkimų konkurencingumui“, – sakė D. Vedrickas.
„Vieno tiekėjo“ pirkimų (su centralizuotais pirkimais) skaičiaus dalies rodiklis 2025 metais siekė 20,4 procento.
„Kadangi savivaldybėse privalėjo būti įsteigta bent viena centrinė perkančioji organizacija, tai veikia kaip efektas, nes 80 įsteigtų centrinių perkančiųjų organizacijų savivaldybėse kaip kepurė uždengė daugiau negu 2 700 mažų perkančiųjų organizacijų – mokyklų, darželių ir visų kitų“, – aiškino D. Vedrickas.
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė posėdyje svarstė, kad reikėtų vertinti atliktų viešųjų pirkimų efektyvumą ir tai, kaip lėšos yra panaudojamos savivaldybėse.
„Labai dažnai perkama centralizuotu būdu ir tai dažnai pareikalauja ir papildomų lėšų, taip pat netenkina paslaugos kokybė. Kalbu apie vaikų maitinimą, apie seniūnijų naudojimąsi degalinėmis (...). Ar nereiktų vis dėlto peržiūrėti teisinio reguliavimo, siekiant didesnio viešųjų lėšų panaudojimo efektyvumo?“ – svarstė ji.
Pasak D. Vedricko, tarnyba savivaldybėse yra atlikusi perkančiųjų organizacijų pirkimų valdysenos analizę, kuri rodo, jog savivaldybėms dar trūksta ambicijos būti pirkimų kompetencijų centrais.
„Kalbant apie patį mokinių maitinimą, tai vieną iš didžiausių problemų matome neefektyvų viešųjų pirkimų sutarčių vykdymą, kad tiekėjai piktnaudžiauja įkainiais, nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, kaip švediškas stalas, ekologiški maisto produktai ir visi kiti dalykai. Tai šitoje vietoje vis dėlto tikimės savivaldybių administracijų pagalbos“, – sakė tarnybos vadovas.
Jo teigimu, teikiamos rekomendacijos padeda užtikrinti efektyvumą atliekant pirkimo procedūras, tačiau „sutarčių vykdymo etape yra tikrai labai didelių problemų.“
„Matome, kad centralizuotuose viešuosiuose pirkimuose tas vienas tiekėjas dominuoja tiktai penktadalyje pirkimų, o necentralizuotuose – praktiškai pusė, virš 40 procentų“, – posėdyje pažymėjo žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
D. Vedrickas pabrėžė, kad tarnyba perorientavo savo veiklą nuo baudžiamosios prie patariančiosios įstaigos, todėl daug dėmesio skiria pirkimų prevencijai.
„Vien 2025 metais Viešųjų pirkimų tarnyba prevencine tvarka peržiūrėjo daugiau negu 535 pirkimus, pateikė perkančiosioms organizacijoms rekomendacijas apie neatitikimus, tokių pirkimų vertė sudarė arti 5 milijardų eurų“, – sakė VPT direktorius.
Praėjusiais metais paskelbtų viešųjų pirkimų sutarčių dalies rodiklio reikšmė siekė 92,8 proc., planuota buvo pasiekti 90 proc. Įvykusių viešųjų pirkimų – siekė 80,1 proc., planuota – 78 proc.
Naujausi komentarai