Galbūt labiau pasisekė menininkams ir kūrybinių profesijų atstovams, kurių savęs realizacija labiau priklauso nuo asmenybės gebėjimų, tačiau žemiškas profesijas įgiję kai kurie atsidūrė kryžkelėje.

Trukdo ir žalingi įpročiai

"Vyresnių asmenų integracija į darbo rinką yra lėtesnė ir sudėtingesnė. Jiems sunkiau konkuruoti naujausių technologijų srityje, turimos kvalifikacijos ir kompetencijos neatitinka darbo rinkos poreikių, stinga gebėjimo prisitaikyti ar keistis, sunkiau investuoti į save bei persikvalifikuoti. Užimtumo galimybes taip pat mažina sveikatos problemos ar žalingi įpročiai", – teigia Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Dažnai šios išvardytos problemos atsveria jų turimą darbo ir gyvenimo patirtį ir dažnai lemia aukštesnius vyresnio amžiaus asmenų registruoto nedarbo rodiklius nei kitų amžiaus grupių. Per metus jų skaičius išaugo 65,7 proc.

"Vakarų šalyse žavimės šešiasdešimtmečiais ir septyniasdešimtmečiais, besisukiojančiais tarp staliukų kavinėse, dirbančiais viešbučiuose, parduotuvėse. Kodėl Lietuvoje tokio amžiaus žmones dažnai nurašome kaip nedarbingus?" – svarsto I.Balnanosienė.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra 196 708 gyventojai, kurių amžius 60–64 metai. Dar 32 774 yra sulaukę 65 metų. Pasak "Sodros", apdraustųjų, t.y. dirbančių 61–65 metų amžiaus grupėje, rugpjūtį buvo 96 725 asmenys. Nuo vasario tokių apdraustųjų sumažėjo 6,4 proc.

V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Trūksta motyvacijos

Sociologų pastebėjimu, sparčiai senstant visuomenei (nuo 2010 m. iki 2020 m. 60–64 metų gyventojų skaičius išaugo beveik 37 tūkst.) dirbančių žmonių skaičius gali padidėti ne tik dėl užimtumo augimo, bet ir augant darbingo amžiaus trukmei bei didėjant vyresnio amžiaus žmonių aktyvumui darbo rinkoje.

Užimtumo tarnyba prognozuoja, kad bendras dirbančiųjų skaičius Lietuvoje iki 2025 m. gali sumažėti apie 180 tūkst., todėl siekiant stabilizuoti darbo rinką būtinos priemonės, užtikrinančios jos papildymą darbuotojais: ne tik imigracija (trečiųjų šalių imigrantais ir reemigrantais Lietuvos piliečiais), bet ir aktyviai įdarbinant pensinio amžiaus gyventojus ir neįgaliuosius, teigiama Demografinių išteklių būklės ir tendencijų kaitos įvertinimo tyrime 2019 m.

Vyresni nei 55 metų asmenys į darbo rinką sugrįžta gerokai rečiau nei kitų amžiaus grupių žmonės.

Šiuo metu šalyje darbo ieško 29,8 tūkst. asmenų, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau nei penkeri metai. Tai – 60 proc. (11,2 tūkst.) daugiau nei 2019 m. Spalio pradžioje darbo neturinčiųjų gretose buvo 60,5 tūkst. asmenų, vyresnių nei 54 metų. Per metus ši amžiaus grupė pagausėjo 24 tūkst.

Darbo ieškantys tokio amžiaus asmenys, registruoti Užimtumo tarnyboje, yra praradę motyvaciją susirasti darbą pagal turimą profesinę kvalifikaciją. Daugiau nei pusė tų, kuriems iki pensinio amžiaus likę mažiau nei penkeri metai, pageidautų nekvalifikuoto darbo. Ir vyrai, ir moterys labiausiai pageidauja pagalbinio darbininko ir valytojo darbo.

Vyresni nei 55 metų asmenys į darbo rinką sugrįžta gerokai rečiau nei kitų amžiaus grupių žmonės. Per devynis šių metų mėnesius padėta įsidarbinti 6,1 tūkst. vyresnių nei 60 asmenų – tai 23,5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Terminuotiems darbams įdarbinta 1,6 tūkst. šešiasdešimtmečių (15,5 proc.) mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Šiais metais daugiausia šio amžiaus asmenų įsidarbino pagalbiniais darbininkais, valytojais, pardavėjais, virėjais, aplinkos tvarkytojais. Daugiausia vyrų įdarbino statybos, moterų – prekybos bei administracinę ir aptarnavimo veiklas vykdančios įmonės. Vyresnio amžiaus žmonės teigia patiriantys priešišką požiūrį visose darbo santykių stadijose – nuo įdarbinimo proceso, kai jau pirmųjų interviu metu tenka bendrauti su už save gerokai jaunesniais specialistais, iki momento, kai vyresnio amžiaus žmonės spaudžiami išeiti į pensiją, nors didžioji jų dalis dar jaučiasi galintys dirbti.

Nei stažo, nei kvalifikacijos

Likus penkeriems metams iki pensijos beveik pusės – 45,9 proc. darbo ieškančių asmenų darbo stažas siekia tik iki 10 metų, 27,9 proc. – 10–20 metų. Visai neturinčių darbo stažo ir turinčių iki vienų metų stažą Užimtumo tarnyboje registruota 1,6 tūkst. (10,2 proc.) priešpensinio amžiaus darbo neturinčių asmenų.

Per metus labiausiai išaugo darbo ieškančių ikipensinio amžiaus asmenų, sukaupusių didesnį nei 25 metų darbo stažą, skaičius. Šių metų spalio 1 d. Užimtumo tarnyboje jų registruota 2,2 karto daugiau nei pernai tuo metu.

Trečdalis – 30,8 proc. vyresnių asmenų neturi formalios profesinės kvalifikacijos – tik vidurinį arba pagrindinį, 35,9 proc. – profesinį išsilavinimą, 13 proc. – aukštąjį išsilavinimą, 20,2 proc. – aukštesnįjį. Tarp turinčiųjų aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą moterų yra daugiau nei vyrų.

Šiais metais aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 1 003 darbo neturintys šešiasdešimtmečiai ir vyresni, daugiausia iš Kauno regiono. Užimtumo tarnybos paramos mokymuisi priemones pasirinko 209 šios amžiaus grupės asmenys, 2019 m. – 815. Persikvalifikuoti panoro 172 vyresni darbo neturintys asmenys (pernai – 746). Daugiausia – Kauno klientų aptarnaujamoje teritorijoje – 54 ir Klaipėdos – 39.