- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė iš esmės pritarė, kad nepavojingas atliekas deginančios jėgainės galėtų deginti ne daugiau kaip 0,5 mln. tonų buitinių atliekų per metus. Anksčiau tokiai pataisai siūlęs nepritarti aplinkos ministras Kęstutis Mažeika dabar sako, jog prioritetas turi būti skiriamas atliekų rūšiavimui ir perdirbimui.
„Manome, kad žinutė visuomenei, kurioje vyrauja pozityvus požiūris į aplinkosaugą ir rūšiavimą (atliekų – BNS), turėtų būti, kad ši Vyriausybė sieks maksimaliai mažinti tiek atliekų šalinimą sąvartynuose, kas bus reglamentuota didesniais mokesčiais, tiek jų deginimą, kuris bus ne prioritetas, o tik viena iš alternatyvų su maksimaliai mažu (degintinų atliekų – BNS) kiekiu“, – BNS sakė K. Mažeika.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narės „valstietės“ Virginijos Vingrienės parengta Atliekų tvarkymo įstatymo pataisa trečiadienį svarstyta Vyriausybės pasitarime, kur jai iš esmės pritarta, tačiau kartu nuspręsta ją tobulinti. Konkrečius pasiūlymus ketinama suformuluoti iki jos svarstymo Vyriausybės posėdyje.
Klaipėdoje atliekas deginanti „Fortum“ jėgainė per metus gali sudeginti iki 255 tūkst. tonų komunalinių ir gamybos atliekų, o Vilniuje ir Kaune šiuo metu „Lietuvos energijos“ (Kaune – su „Fortum“) statomų jėgainių planuojamas pajėgumas yra atitinkamai 160 tūkst. ir 200 tūkst. tonų.
Anot K. Mažeikos, šios elektrinės turėtų orientuotis į biokurą, nes deginimui tinkamų atliekų kiekis ilgainiui mažės.
„Manome, kad didžioji dalis atliekų turi būti perdirbama, o kogeneracinės jėgainės tikrai gali naudoti biokurą ir kitus atsinaujinančius išteklius. Mes matome, kad ilgalaikėje perspektyvoje atliekų kiekiai mažės, ne tik dėl rūšiavimo, bet ir besikeičiančio pakuočių dizaino, Europos Sąjungos direktyvų dėl plastiko mažinimo ir panašiai“, – aiškino K. Mažeika.
„Manome, kad tai (atliekų deginimo pajėgumų ribojimas – BNS) yra kaip tik skatinimas pereiti prie atsinaujinančios energetikos, o ne deginti visas nerūšiuotas atliekas“, – pridūrė ministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad įstatymo pataisoje kalbama tik apie buitines atliekas.
„Pramoninės atliekos yra išskirtos ir daroma tikslingai. Ten yra tam tikra tarša, problemų kyla dėl jų perdirbimo. Kauno kogeneracinė jėgainė yra labiau orientuota būtent į šias atliekas“, – sakė K. Mažeika.
Paklaustas, kam reikia griežtai apriboti atliekų deginimo pajėgumus, jei tam tinkamų atliekų kiekis ir taip turėtų mažėti, ministras teigė, jog tai yra signalas, kad ši Vyriausybė pasisako už maksimalų atliekų perdirbimą.
„Jei žiūrėtume į pirminius šių kogeneracinių jėgainių pajėgumus, kiek jos galėtų deginti, buvo baiminamasi, kad atliekų rūšiavimas ir perdirbimas neteks prasmės, nes praktiškai visą komunalinį srautą bus galima sudeginti. Matydami, kad tai visuomenei gali sukelti abejonių dėl atliekų rūšiavimo, manome, kad tas ribojimas nėra perteklinis“, – tvirtino K. Mažeika.
„Be to, visada galima siekti dar ambicingesnių tikslų ir tą rodiklį mažinti dar labiau – iki 400 tūkst. tonų per metus ir taip toliau“, – pridūrė jis.
K. Mažeikos teigimu, V. Vingrienės parengtą įstatymo pataisos projektą reikėtų patobulinti, griežčiau reglamentuojant, kokios atliekos galės būti deginamos jėgainėse.
„Tas tobulinimas galės vykti Seime, teikiant pasiūlymus, parlamente tas projektas gali pakisti. (...) Reikėtų nustatyti reikalavimus, kokios atliekos galėtų būti degintinos, o kokios ne. Kad būtų aiškumas mechaninio ir biologinio atliekų tvarkymo centrams, kurie bus vieni pagrindiniai šios žaliavos tiekėjai kogeneracinėms jėgainėms“, – aiškino K. Mažeika.
V. Vingrienė įstatymo pataisą Seime užregistravo 2018-ųjų sausį, Vyriausybė savo išvadą dėl jos vėluoja pateikti jau daugiau kaip 50 savaičių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūloma nauja PVM lengvata – menstruacinėms higienos priemonėms
Siūloma numatyti, kad lengvatinis 5 proc. PVM tarifas būtų taikomas ir menstruacinėms higienos priemonėms. ...
-
Įstatymo pataisa padės sugrąžinti bedarbius į darbo rinką
Reaguojant į situaciją darbo rinkoje ir dėl pandemijos išaugusį nedarbo lygį šalyje, siūloma supaprastinti profesinio mokymo reikalavimus tam tikroms grupėms žmonių, kad jie galėtų greičiau persikvalifikuoti ir vėl integruotis į dar...
-
Ekonomistas: antrojo karantino poveikis gyventojų mobilumo mažėjimui blėsta
Naujausi „Google“ duomenys apie Lietuvos gyventojų mobilumą rodo, kad antras karantino režimas turėjo gana trumpalaikį poveikį Lietuvos gyventojų srauto į masinio susibūrimo vietas sumažėjimui, sako „SME Finance“ ekonomistas ...
-
Ministerija siūlo papildomas socialines garantijas bedarbiams1
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo papildomą galimybę bedarbiams atnaujinti nutrauktos nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą, praneša ministerija. ...
-
„Linava“: tarpmiestinio keleivinio transporto įmonės per pandemiją patyrė didelius nuostolius1
Per koronaviruso pandemiją tarpmiestinio keleivinio transporto įmonės patyrė didelius nuostolius ir vos išgyvena, teigia nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas. ...
-
ESO tęsia planinius elektros ir dujų tinklo priežiūros darbus – galimi ilgesni atjungimai
Elektros ir dujų tinklą valdantis „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atnaujina ir tęsia dėl didelių šalčių pristabdytus planinius elektros ir dujų skirstomųjų tinklų remonto darbus, kurių metu energijos atjungimo trukmė nuo...
-
G. Nausėda ragina ES kartu boikotuoti Astravo elektrą3
Prezidentas Gitanas Nausėda dar kartą paragino Europos Sąjungos šalis kartu boikotuoti Baltarusijoje statomos ir nesaugia laikomos Astravo atominės elektrinės (AE) gaminamą elektrą. ...
-
Lietuva šiemet ketina atidaryti verslo atstovybę Taivane
Lietuvos Vyriausybė ketvirtadienį paskelbė, kad šiemet ketina atidaryti verslo atstovybę Taivane, siekdama plėsti ekonominę diplomatiją Azijos regione, nepaisant to, kad toks žingsnis gali sukelti Kinijos komunistinės valdžios pasipiktinimą. ...
-
A. Armonaitė: priežiūros institucijos turėtų kurti aiškią, nuspėjamą verslui aplinką3
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad priežiūros institucijos turėtų sau kelti tikslą ne tik kontroliuoti prekių ir paslaugų saugumą ir tinkamumą vartotojams, bet ir kurti aiškią bei nuspėjamą verslui aplink...
-
Lietuvos žvalgyba: išlieka Kinijos susidomėjimas investicijomis Klaipėdos uoste2
Kinijos kompanijos įšaldė savo investicinius planus Lietuvoje įsigyti dalį veikiančio konteinerių krovos terminalo akcijų, tačiau susidomėjimas investicijomis Klaipėdoje ir kituose Baltijos jūros regiono uostuose išlieka, ketvirtadien...