Vyriausybė iš esmės pritarė atliekų deginimo pajėgumų ribojimui

„Manome, kad žinutė visuomenei, kurioje vyrauja pozityvus požiūris į aplinkosaugą ir rūšiavimą (atliekų – BNS), turėtų būti, kad ši Vyriausybė sieks maksimaliai mažinti tiek atliekų šalinimą sąvartynuose, kas bus reglamentuota didesniais mokesčiais, tiek jų deginimą, kuris bus ne prioritetas, o tik viena iš alternatyvų su maksimaliai mažu (degintinų atliekų – BNS) kiekiu“, – BNS sakė K. Mažeika.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narės „valstietės“ Virginijos Vingrienės parengta Atliekų tvarkymo įstatymo pataisa trečiadienį svarstyta Vyriausybės pasitarime, kur jai iš esmės pritarta, tačiau kartu nuspręsta ją tobulinti. Konkrečius pasiūlymus ketinama suformuluoti iki jos svarstymo Vyriausybės posėdyje.

Klaipėdoje atliekas deginanti „Fortum“ jėgainė per metus gali sudeginti iki 255 tūkst. tonų komunalinių ir gamybos atliekų, o Vilniuje ir Kaune šiuo metu „Lietuvos energijos“ (Kaune – su „Fortum“) statomų jėgainių planuojamas pajėgumas yra atitinkamai 160 tūkst. ir 200 tūkst. tonų.

Anot K. Mažeikos, šios elektrinės turėtų orientuotis į biokurą, nes deginimui tinkamų atliekų kiekis ilgainiui mažės.

„Manome, kad didžioji dalis atliekų turi būti perdirbama, o kogeneracinės jėgainės tikrai gali naudoti biokurą ir kitus atsinaujinančius išteklius. Mes matome, kad ilgalaikėje perspektyvoje atliekų kiekiai mažės, ne tik dėl rūšiavimo, bet ir besikeičiančio pakuočių dizaino, Europos Sąjungos direktyvų dėl plastiko mažinimo ir panašiai“, – aiškino K. Mažeika.

„Manome, kad tai (atliekų deginimo pajėgumų ribojimas – BNS) yra kaip tik skatinimas pereiti prie atsinaujinančios energetikos, o ne deginti visas nerūšiuotas atliekas“, – pridūrė ministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad įstatymo pataisoje kalbama tik apie buitines atliekas.

„Pramoninės atliekos yra išskirtos ir daroma tikslingai. Ten yra tam tikra tarša, problemų kyla dėl jų perdirbimo. Kauno kogeneracinė jėgainė yra labiau orientuota būtent į šias atliekas“, – sakė K. Mažeika.

Paklaustas, kam reikia griežtai apriboti atliekų deginimo pajėgumus, jei tam tinkamų atliekų kiekis ir taip turėtų mažėti, ministras teigė, jog tai yra signalas, kad ši Vyriausybė pasisako už maksimalų atliekų perdirbimą.

„Jei žiūrėtume į pirminius šių kogeneracinių jėgainių pajėgumus, kiek jos galėtų deginti, buvo baiminamasi, kad atliekų rūšiavimas ir perdirbimas neteks prasmės, nes praktiškai visą komunalinį srautą bus galima sudeginti. Matydami, kad tai visuomenei gali sukelti abejonių dėl atliekų rūšiavimo, manome, kad tas ribojimas nėra perteklinis“, – tvirtino K. Mažeika.

„Be to, visada galima siekti dar ambicingesnių tikslų ir tą rodiklį mažinti dar labiau – iki 400 tūkst. tonų per metus ir taip toliau“, – pridūrė jis.

K. Mažeikos teigimu, V. Vingrienės parengtą įstatymo pataisos projektą reikėtų patobulinti, griežčiau reglamentuojant, kokios atliekos galės būti deginamos jėgainėse.

„Tas tobulinimas galės vykti Seime, teikiant pasiūlymus, parlamente tas projektas gali pakisti. (...) Reikėtų nustatyti reikalavimus, kokios atliekos galėtų būti degintinos, o kokios ne. Kad būtų aiškumas mechaninio ir biologinio atliekų tvarkymo centrams, kurie bus vieni pagrindiniai šios žaliavos tiekėjai kogeneracinėms jėgainėms“, – aiškino K. Mažeika.

V. Vingrienė įstatymo pataisą Seime užregistravo 2018-ųjų sausį, Vyriausybė savo išvadą dėl jos vėluoja pateikti jau daugiau kaip  50 savaičių.