- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Darbą baigianti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė suplanavo verslui ir mokslui skirti 50 mln. eurų, kad šie galėtų efektyviau dalyvauti Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontai“.
Iniciatyva „Programos „Europos horizontas“ akceleravimas“ numatyta skatinti mokslo pažangą ir bendradarbiavimą su verslu. Ji, kaip teigia rengėjai, startuotų tik gavus Europos Komisijos (EK) patvirtinimą, jog finansavimui galima naudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšas. Ji trečiadienį Vyriausybės sprendimu įtraukta į DNR planą.
Kaip BNS sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas, ši priemonė atsirado dėl per menko Lietuvos mokslo ir verslo įsitraukimo į ankstesnę septynerių metų trukmės „Horizontas 2020“ programą.
„Lietuvos įmoka į „Horizonto 2020“ programą, kaip Europos Sąjungos narės, buvo daugiau negu 200 milijonų eurų, mums pavyko susigrąžinti per projektines veiklas, teikiant paraiškas mūsų institucijoms apie 90 milijonų. Tai rodo, kad faktiškai Lietuva šitoje programoje buvo kitų Europos Sąjungos valstybių donorė“, – sakė V. Razumas.
Todėl ši priemonė, pasak jo, skirta pasirengti naujam ES finansavimo periodui 2021-2027 metais.
„Europos horizontų“ biudžetas dar nėra galutinai patvirtintas, bet turėtų siekti apie 80-90 mlrd. eurų.
Finansuos mokslinę veiklą
Viceministras sakė, kad iš Vyriausybės suplanuotų 50 mln. eurų būtų finansuojami moksliniai tyrimai ir eksperimentinės plėtros projektai, kurių tematikos atitinka „Europos horizontų“ numatytas programas.
„Tai būtų tokios priemonės kaip sveikata, aplinka, maistas, bioekonomika ir panašiai. Tai būtų moksliniai projektai. Būtų skatinama parengti projektą, kuris atitiktų būsimus Europos Komisijos kvietimus“, – vardijo V. Razumas.
Plane nurodoma, kad bus skatinamos mokslinės publikacijos ir straipsniai, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektai, būtų sukurta jiems skirta paskolų sistema, ketinama remti naujų patentų registravimą, finansuoti universitetų ir institutų mokslininkų grupes.
Taip pat numatyta padėti kurtis vadinamoms pumpurinėms įmonėms, kurios rinkai siūlytų universitetuose sukurtą intelektinę nuosavybę, skatinti inovatyvių produktų ar paslaugų kūrimą rinkai.
Be kita ko ketinama siekti, jog EK dotacijos Lietuvos atstovų projektams įgyvendinti pagal programą „Europos horizontas“ siektų 60 proc. vertinant santykį su nacionaliniu įnašu.
Vienas iš tikslų – užsisakyti mokslines duomenų bazes trims metams, kurios, anot V. Razumo, yra pagrindas ruošiant bet kurią paraišką, nes leidžia mokslininkams išsamiai ir tiksliai susipažinti su įvairių tyrimų rezultatais pasaulyje.
„Numatyta iš šių lėšų finansuoti ir mūsų institucijų konsultacijas su užsienio konsultantais ekspertais, kurie turi patirties, kaip reikia rengti projektus, kaip teisingai akcentus sudėlioti, kokius numatyti prioritetus“, – sakė jis.
Planuojama remti kontaktinius asmenis, gaunančius informaciją apie būsimus kvietimus ir pasirengimą EK kvietimams dėl paraiškų – jie iki šiol dirbdavo tik dalimi etato ir negalėdavo skirti tam viso laiko.
„Planuojame juos finansuoti visu etatu, kad jie užsiimtų kontaktais su EK, operatyviu informacijos perdavimu institucijoms“, – sakė V. Razumas.
Parama vėluos metus
Pati „Europos horizontų“ programa startuos jau kitąmet, tačiau Vyriausybė pirmąją 16 mln. eurų injekciją programos spartinimui suplanavo tik 2022-aisiais, o kai kurie tikslai užsibrėžiami tik iki 2028-ųjų.
Anot V. Razumo, DNR planas šiek tiek atsiliko nuo ES planų, bet Lietuva su savo projektais galėtų prisijungti ir vėliau.
„Programa tęsis septynerius metus, tad baimės, kad jei iš karto nepradėsime dalyvaut, nebus pasiekti pagrindinei tikslai, nėra, tas terminas nėra kritinis. Taip, tiesiog nespėta, tiesiog DNR planas šiek tiek atsilieka nuo grafiko“, – teigė jis.
Pagal šią programą numatyta įsteigti mokslo pareigūnų pareigybes Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio, Aplinkos ir galbūt kitose ministerijose bei žinybose, kad ir pačios ministerijos aktyviau dalyvautų ES programoje.
Visą pasirengimą koordinuos Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra, projektus konkurso būdu atrinkinėti padės Lietuvos mokslo taryba.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...