- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministerija pirmadienį žada parengti ir pateikti svarstymui įstatymų pataisas, kurios reglamentuos elektros bei dujų kainų buitiniams vartotojams augimo išdėstymą per penkerius metus. Be to, jomis bus siūloma antrai vartotojų grupei pusmečiui pratęsti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą,
„Pirmadienį šie teisės aktai turėtų būti įkelti į Teisės aktų informacinę sistemą (TAIS), antradienį jie bus derinami tarp institucijų, o trečiadienį, jei nebus trukdžių, jie turėtų patekti į Vyriausybės posėdį“, – BNS sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
Apie tai, kad pirmadienį Vyriausybei planuojama pateikti elektros ir dujų kainų kilimą ribojančius įstatymų projektus, penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Bus siūloma keisti Energijos išteklių rinkos, Gamtinių dujų bei Elektros energetikos įstatymus.
Anot I. Žilienės, planuojama, kad išdėsčius mokėjimus per penkerius metus dujų kaina virykles turintiems žmonėms nuo sausio kils 29 proc. (vietoj 51 proc.), o dujomis šildantiems namus – 33 proc. (vietoj 83 proc.), o visuomeninio tiekėjo elektra maždaug 80-čiai procentų visų vartotojų, kurie iki šiol nėra pasirinkę nepriklausomo tiekėjo, brangs 21 proc.
Energetikos ministras Dainius Kreivys praėjusį trečiadienį paskelbė, jog planuoja „nupjauti“ elektros ir dujų kainų kilimą nuo 2022 metų sausio, o kainų skirtumas būtų padengtas per penkerius metus.
Premjerė Ingrida Šimonytė tuomet teigė, kad kainas padės amortizuoti elektros ir dujų tiekėjos „Ignitis“ pajamų srautai.
D. Kreivys teigė, jog nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo datą siūloma pratęsti iki birželio mėnesio, tačiau galutinį sprendimą priims Seimas.
Dabar numatyta, kad didesni elektros vartotojai (per metus suvartojantys 1-5 tūkst. kWh) – daugiausia daugiabučių gyventojai – nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti iki gruodžio vidurio. Jiems elektra, priklausomai nuo pasirinkto tiekėjo ir plano, nuo sausio galėtų brangti iki 50 procentų.
Pasak I. Šimonytės, įstatymų pataisos į Seimo darbotvarkę turėtų būti įtrauktos ypatingos skubos tvarka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą4
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...