Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Investicijų, Teritorijų planavimo, Žemės įstatymo, Statybos įstatymo bei Žemės reformos įstatymo pataisoms, kurios turėtų supaprastinti šiems projektams skirtų teritorijų planavimą bei statybos leidimų išdavimą. Joms dar turės pritarti Seimas.

Pakeitimai išplėstų pernai balandį Seimo priimtas pataisas, leidusias gamyklų statybas vietos ir užsienio gynybos pramonės įmonėms pradėti dar neturint leidimo, o jį gaunant iki statybų pabaigos.

„Norime, kad Lietuva būtų šalis, kurioje stambus projektas gali startuoti per kelis mėnesius, o būti įgyvendintas per metus-dvejus. Tam siūlome konkrečius sprendimus: mažiname biurokratiją, trumpiname procesus ir kuriame tikrai veikiantį investicijų greitkelį“, – pranešime sakė ministras Lukas Savickas.

Pasak ministerijos, supaprastintos sąlygos bus taikomos ir projektams laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) teritorijose – greitesnis žemės formavimas, aiškesnės planavimo taisyklės, supaprastintas poveikio aplinkai vertinimas.

Be to, siūloma pertvarkyti pelno mokesčio lengvatų taikymą – jos galiotų įgyvendinus projektą, o ne nuo jo pradžios.

Ministerija taip pat siūlo įtvirtinti, jog investicinius žemės sklypus, įskaitant infrastruktūros įrengimą, vystyti gali ne tik valstybė ir savivaldybės, bet ir kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos.

Taip pat siūloma numatyti, kad žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimami, kai ši žemė yra reikalinga valstybei svarbiems projektams.

Be kita ko, siūloma išplėsti investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ funkcijas, leidžiant jai koordinuoti stambių projektų įgyvendinimą.

Taip pat siūloma pakoreguoti rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų reguliavimą, nustatant, kad į tokių sklypų sąrašą gali būti įtraukiami visi valstybinės žemės sklypai, nepriklausomai nuo jų lokacijos.

Tačiau, jei būtų siekiama rezervuoti sklypus urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, jie būtų rezervuojami tik tais atvejais, kai pagal bendrojo plano sprendinius, veiklos, dėl kurių rezervuojamas žemės sklypas, galimos.

Visus rezervuotus investicinius valstybinės žemės sklypus valdytų Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).

Rezervuoti investiciniai valstybinės žemės sklypai galėtų būti laikinai neatlygintinai perduoti valdyti ne tik savivaldybėms, bet ir kitoms Vyriausybės įgaliotoms institucijoms, kurios vystytų trūkstamą infrastruktūrą.

Taip pat siūloma numatyti, kad žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimami, kai ši žemė yra reikalinga valstybei svarbiems projektams.

Siūloma įtvirtinti, kad lengvata juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam stambų projektą, taikoma ne ilgiau negu 20 mokestinių laikotarpių, pradedant tuo laikotarpiu, kurį buvo pasiekta 20 mln. eurų investicijų suma, o kai investuojama Vilniuje – 30 mln. eurų investicijų suma.

Dideliais projektais laikomi sukuriantys bent 150 (Vilniuje – 200) darbo vietų ir jos išlaikomos bent penkerius metus, kai investuojama bent 20 mln. eurų (Vilniuje – 30 mln. eurų) privačių lėšų, taip pat kai sukuriama bent 20 naujų darbo vietų, tačiau vidutinis atlyginimas juose siekia bent 1,25 konkrečios savivaldybės vidutinio darbo užmokesčio.

Tokiems projektams iki 20 metų taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas.