- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį pritarė tiesioginių išmokų ribojimui, tačiau siūlo dar tobulinti parlamentarų siūlymą iki 150 tūkst. eurų riboti tiesiogines išmokas stambiems ūkininkams.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas ir kiti Seimo nariai siūlo Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nustatyti, kad tiesioginių išmokų suma, tenkanti vienam ar susijusiems asmenims, negali viršyti 150 tūkst. eurų per metus. Be to, ji negalėtų būti didinama už žemės ūkio veiklą darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu ir susijusiais mokesčiais.
Ministerijos teigimu, siūlomas reguliavimas, kai išmokų ribojimas taikomas ne vienam asmeniui, bet ir susijusiems, neatitinka Europos Sąjungos nuostatų, nes ribojimas negali būti taikomas susijusiems asmenims, o tik atskiriems žemės ūkio veiklos subjektams.
Be to, ŽŪM teigimu, sudarant galimybę ūkininkams planuoti savo pajamas, tiesioginių išmokų sumažinimo mechanizmo taikymas turi būti atidėtas iki 2023 metų sausio 1 dienos, kadangi tiesioginės bazinės išmokos ūkininkams nuo 2023 metų bus ribojamos iki 100 tūkst. eurų per metus, o nuo 60 tūkst. eurų išmokos mažės 85 proc. ir siūlymai turi būti derinami.
Šiuo metu maksimali tiesioginių išmokų suma nėra ribojama. Pagal Europos Sąjungos reglamentą, šalys narės gali nuspręsti taikyti ūkininkams bent 5 proc. dydžio mažinimą tik pagrindinės išmokos sumai, viršijančiai 150 tūkst. eurų bei gali pasirinkti, ar iš priskaičiuotos paramos sumos turi būti išskaičiuoti atlyginimą.
Įstatymo pakeitimu išplečiant ribojimą ir susijusiems asmenims bei nusprendus neleisti priskaičiuotos 150 tūkst. eurų sumos didinti darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, preliminariais skaičiavimais, būtų sudaryta galimybė smulkiems ir vidutiniams ūkiams kasmet skirti papildomai iki 15 mln. eurų.
Tikimasi, kad tokių saugiklių įvedimas sukurs palankesnes sąlygas paramos žemės ūkiui paskirstymui, geresnę konkurencinę aplinką žemės ūkyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Hibridinio darbo era: iššūkiai tik prasideda
Dveji pandemijos metai pakeitė, kaip, kur ir su kuo mes dirbame. Hibridinis darbo modelis, tapęs realybe daugeliui darbuotojų, kelia rimtų iššūkių net ir pažangiausioms pasaulio organizacijoms. Ir tai, galima sakyti, tik pradžia − &...
-
Ministras: į elektros rinkos priežiūrą ketinama įtraukti ir centrinį banką
Lietuvos bankas (LB) galėtų vertinti nepriklausomų elektros tiekėjų finansinius draudimo instrumentus, sako energetikos ministras. ...
-
D. Kreivys: blogiausiu atveju, visi „Perlo Energijos“ klientai patektų į visuomeninį tiekimą5
Praėjus daugiau nei savaitei po nepriklausomo elektros tiekėjo „Perlo Energijos“ sprendimo vienašališkai keisti fiksuotas kainas pasirinkusių klientų sutartis, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Vyriausybė pasiruo&sc...
-
Per 191 tūkst. nepasiturinčių gyventojų rugpjūtį sulauks paramos maisto produktais1
Nepasiturintiems šalies gyventojams nuo rugpjūčio 16 d. pradedama dalinti šiais metais ketvirtoji parama maisto produktais. Parama mažas pajamas gaunantiems žmonėms šiemet dar bus dalinama du kartus – spalio ir gruodžio mėnesi...
-
M. Majauskas: trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas gali būti atidėtas3
Trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas, kai nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti mažiausiai elektros suvartojantys gyventojai, galėtų būti atidėtas, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. ...
-
M. Majauskas atskleidė, kiek kitais metais gali augti minimali alga3
2023 metais minimali mėnesio alga (MMA) gali padidėti nuo 15 proc. iki 19 proc., sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Tuo metu pensijos ir biudžetininkų atlyginimai turėtų augti 10 proc. ...
-
Prezidentūroje ir Seime bus aptariama situacija dėl „Perlo Energijos“1
Prezidentūroje ir Seime antradienį bus svarstoma situacija elektros energijos rinkoje, kai nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ nutraukė fiksuotos kainos sutartis su maždaug 180 tūkst. klientų. ...
-
Perdirbėjai nebesuperka obuolių krituolių – dėl didelių energijos kainų nebeapsimoka spausti sultis2
Perdirbėjai nebesuperka lietuviškų vasarinių obuolių krituolių, nes dėl didelių energijos kainų nebeapsimoka spausti jų sultis. Kai kurie sodininkai, kad ant žemės gali likti ir daug rudeninių obuolių krituolių. ...
-
Pinigų perlaidos Lietuvoje siunčiamos vis rečiau
Tiek vietinių, tiek tarptautinių piniginių perlaidų pastaraisiais metais nuosekliai mažėja. Lietuvos paštas sako, kad tam didžiausios įtakos turi nuo kovo sustabdytos piniginės perlaidos į Rusiją ir Baltarusiją, o Lietuvoje atsiskaitymai gry...
-
Ekonomistai: valstybė turėtų ryžtingiau padėti atlaikyti energijos kainų šoką4
Prezidentūrai pasiūlius kompensaciją už elektrą gyventojams mokėti ir po Naujųjų, ekonomistai tam pritaria ir sako, kad tęsti nuo pavasario galiojančią lengvatą reikėtų, kaip ir diskusijų, kiek ją būtų galima kelti, atsižvelgiant į š...