Premjerė Ingrida Šimonytė posėdyje kartojo, kad toks sprendimas pasiūlytas dėl išskirtinių aplinkybių ir yra laikinas. Ji taip pat teigė, jog šalies saugumas yra vienintelė „universali viešoji gėrybė, kurios negalima nusipirkti rinkoje ir vienintelė, kurią gali užtikrinti tik valstybė“.

„Visada yra gal naratyvas, kad kažkas specifiškai pyksta ant bankų, mano, kad jie per daug uždirba ar dar juos labai lengva barti, bet tiek kaip žmogus, dirbęs centriniame banke anksčiau, tiek ir Finansų ministerijoje ir turinti nemažą patirtį, pasakyčiau, kad to daryti negalima ir nereikia – tai verslas, kaip ir kiti verslai, bet tam tikros aplinkybės yra išskirtinės ir jos diktuoja tam tikrus sprendimus“, – posėdyje sakė I. Šimonytė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad viešos kalbos, jog tokiu būdu bus apribotas bankų stabilumas ar likvidumas, nepasiteisino – matoma, kad bankų pelnas toliau auga ir jų pajamos bus gerokai didesnės nei praėjusiais laikotarpiais.

„Visgi tai, kas jau yra nenormalu, tai, kas vadinama ekonomine renta, siūloma vadovautis energetikos sektoriuje įvestu solidarumo įnašo analogu ir apmokestinti tai, kas nutikę ne dėl bankų aktyvių pastangų ar verslo planavimo, bet tai, kas susiję su išskirtinių aplinkybių susiformavimu“, – trečiadienį posėdyje sakė G. Skaistė.

Ministrė pastebėjo, kad bankų pelnai šiemet yra rekordiniai – įprastai jie siekdavo apie 300-400 mln. eurų, tačiau Europos Centriniam Bankui pernai pradėjus didinti palūkanų normas, tai turėjo poveikį ir bankų pelnams, kuris pernai siekė 468 mln. eurų. Anot G. Skaistės, 2023 metais jis gali viršyti ir 1 mlrd. eurų.

Balsuojant susilaikiusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė atkreipė dėmesį, kad šis sprendimas investicinės aplinkos požiūriu turi rizikų.

„Svarbu turėti omenyje investicinės aplinkos prognozuojamumą ir to negalime pasakyti šiuo atveju, nes prieš metus ar dvejus įsivedėme papildomą pelno mokestį bankų sektoriuje, dabar vėl naujas mokestis. Tą svarbu pagarsinti, kai turime tokią mažą konkurenciją pačiame bankiniame sektoriuje ir stengiamės pritraukti naujus rinkos žaidėjus, ypač investuodami į fintech, po to kai kurios institucijos sėkmingai tampa bankais“, – posėdyje teigė A. Armonaitė.

Iš įnašo surinktos lėšos bus skirtos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo – civilinės ir karinės –  transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros projektams finansuoti, nes šis poreikis padidėjo dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.

Tokiu būdu atsižvelgta į Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymą šias lėšas panaudoti ne tik karinio mobilumo projektams, bet ir karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektams finansuoti.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė teigė, kad prie valstybės gynybos stiprinimo turėtų prisidėti visi ūkio subjektai, ne tik bankai. Pasak jos, Vyriausybė, išskirdama bankus, taiko neteisėtą valstybės pagalbą kitam verslui, kurio pelnas taip pat augo.

„Tokių sektorių yra ne vienas, neįskaitant energetikos. Reiškia, valstybė atsisakys savo pajamų iš tų kitų sektorių, gaunančių daugiau pelno, ir tai yra valstybės pagalba. Dėl tos priežasties pateiktas skundas Europos Komisijai“, – posėdyje sakė E. Čipkutė.

Ji taip pat pabrėžė, kad naujas mokestis neturėtų būti įvedamas skubiai, jo įsigaliojimui turėtų būti numatytas ilgesnis laikas. E. Čipkutė pabrėžė, kad dėl tokio sprendimo suprastės investicinė aplinka.

„Tai atsilieps investicinei aplinkai, sunku būtų patikėti, kad nauji investuotoji galėtų norėti ateiti į šią aplinką. Negalime  garantuoti, kad visi ir liks“, – kalbėjo ji.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sakė, kad taip apibendrinti visą šalies investicinę aplinką yra neteisinga.

„Saugumas ir apsauga yra labai svarbūs, kitas dalykas, jei kalbame apie naujus investuotojus į bankų sektorių, turime 19 bankų. Taip, konkurencijos mažoka, nes nauji bankai yra labai maži rinkos dalyviai. (...) Solidarumo įnašas yra laikinas, tai labai svarbu, o kai vertiname investicinę aplinką, svarbu yra ilgalaikiai dalykai“, – sakė G. Šimkus.

G. Skaistė pabrėžė, kad nėra kito sektoriaus, kuris turėtų grynųjų palūkanų pajamų, nuo kurių ir priklausys solidarumo įnašas.

„Jūs parodykite kitą sektorių, kuris tokių pajamų turi ir parodykite kitą sektorių, kuris turi galimybes savo lėšas laikyti Europos Centriniame Banke, už kurį jam būtų mokamos ECB nustatomos palūkanos“, – kalbėjo ministrė.

Ji taip pat teigė, kad investicijos į krašto apsaugą kaip tik gerins investicinę aplinką.

Seimo bus prašoma projektą svarstyti skubos tvarka.

Patikslinus Solidarumo įnašo įstatymo projektą įtraukta išlyga, jog įnašas nebus taikomas nuo šių metų pradžios sudaromoms paskolų sutartims. Tokiu būdu tikimasi, kad jis nedarys įtakos įprastai bankų veiklai ir jų sprendimams.

Praėjusią savaitę pakoregavus įstatymo projektą nebus taikoma mokesčio skaičiavimo riba, viršijanti 400 mln. eurų (1 proc. visų rezidentų indėlių) – tai reiškia, kad mokestis galiotų visiems bankams, bet įnašas priklausys nuo to, kiek bankas veikia Lietuvoje.

Pagal naująjį modelį solidarumo įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, tačiau vienas didžiausių – „Revolut“ bankas mokesčio turėtų išvengti, nes 98 proc. jo indėlių yra ne Lietuvoje.

Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, jiems siūloma įvesti laikiną, 2023-2024 metais galiosiantį solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Tačiau mažiau mokesčio bankai mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų. Beveik visi bankai jau pradėjo didinti indėlių palūkanas. 

Anot G. Skaistės, norint užtikrinti natūralų bankų augimą ir verslo prognozavimą, įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos sumokėjus įnašą liktų mažesnės nei 2022 metų grynosios palūkanų pajamos, padidintos 15 procentų.

„Atsiranda tam tikros grindys“, – sakė ministrė.

Iš mokesčio tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų: 2023 metais – apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.