Kaip teigiama antradienį Vyriausybės išplatintame pranešime, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo politika Lietuvoje iki šiol formuota instituciniu ir sektoriniu pagrindu, tačiau jos sėkmei būtinas su šia problema realiai susidūrusių žmonių įtraukimas.
„Institucijose anaiptol nestokojama geros valios ir gebėjimų įgyvendinti pokyčius – nuo teisėkūros iki įvairių socialinės paramos mechanizmų. Tačiau į skurdo ir atskirties mažinimo politiką svarbu įsileisti balsą ir patirtis žmonių, galinčių padėti institucijoms formuoti taiklesnius sprendimus ir geriau įsivertinti, kas veikia, o kas taisytina, pamatyti problemas akimis tų, kurie su jomis susiduria kasdien“, – pranešime cituojama I. Ruginienė.
„Vyriausybei svarbu, kad pokyčiai būtų kuriami atvirumo ir pasitikėjimo pagrindu, tik taip jie bus tikri ir tvarūs“, – pabrėžė ji.
Pranešime teigiama, jog ieškant tam veiksmingiausio formato, aktyviai konsultuotasi su Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo nariais, ši organizacija į darbo grupę deleguos NVO atstovus ir skurdo patirtį turinčius asmenis, joje nuolatiniu pagrindu taip pat dirbs ministerijų ir savivaldos atstovai.
Modelis, paremtas principu „nieko apie mus be mūsų“, numato įtraukaus formato dirbtuves. Saugioje ir pagarbioje aplinkoje skurdą ir socialinę atskirtį patyrę žmonės kartu su ekspertais bei institucijų atstovais padės ieškoti problemų sprendimo būsto prieinamumo, šeimos ir vaiko gerovės, energetinio skurdo ir kitose srityse.
Kaip rašė BNS, skurdo rizikos lygis 2025 metais Lietuvoje siekė 22,6 proc. – 1,1 proc. punkto daugiau nei 2024 metais. Pernai apie 653 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Remiantis vidutinio skurdo lygio vertinimu, kai skaičiuojamas vidutinis laikas, per kurį uždirbamas 1 JAV doleris, Lietuva įvertinta kaip skurdžiausia Europos Sąjungos (ES) šalis.
Naujausi komentarai