Numatoma apsispręsti dėl antrosios elektros jungties su Švedija galimybės, bet neužsimenama apie kogeneracines jėgaines Vilniuje ir Kaune. Energetikos ekspertai vyriausybės plane pasigenda konkretumo ir stebisi, kaip žadama pagrįsti planus, kuriuose deklaruojami siekiai nagrinėti galimybes.

Vyriausybė savo programos priemonių plane, neatsisakydama toliau plėtoti didžiuosius energetinius projektus, žada į energetikos sektorių įtraukti ir buitinius vartotojus. Pasak energetikos ministro, tokių atsinaujinančios energetikos gamintojų, iš kurių būtų superkama elektra, žadama didinti 100 kartų iki beveik 35 tūkst.

„Tikslas labiau sumažinti biurokratinę naštą, kad vartotojui būtų labai aišku kokius žingsnius reikia padaryti, kad jis galėtų įsirengti tokius įrenginius ir gaminti energiją pats sau“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Vyriausybė planuoja apsispręsti, ar reikia antrosios „NordBalt“ jungties su Švedija, kuri sujungtų ne Lietuvą, o Latviją ir Švediją. Bus sprendžiama ir dėl jungties su Vakarų Europa per Lenkiją išplėtimo, o pripažinus SGD terminalą regioniniu bus svarstoma apie paties laivo „Independence“ išpirkimą. Tiesa, visi apsisprendimai bus ne šiemet ir ne kitąmet, o šios valdančiosios kadencijos pabaigoje.

„Suminiai efektai, kurie pateikiami priemonių įgyvendinimo plane, bus 2019–2020 m. Tai progresas ir pažanga bus nuolatiniai, bet didžiausias efektas bus, aišku, kadencijos pabaigoje“, – kalbėjo ministras.

Žadama spręsti ir dėl Kruonio hidroelektrinės galios didinimo – 5-ojo elektrinės agregato. Apsispręsti dėl papildomos sausumos vėjo elektrinių galios, kuri šiuo metu jau išnaudota. Daugiau dėmesio dar šiemet žadama viešųjų pastatų renovacijai, nes, pasak ministro, iki šiol nė vienas nėra renovuotas. Tačiau vyriausybės plane neliko vietos Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms, nes esą vyriausybė dar neapsisprendė.

„Kai skaitai priemonių tą plano projekto projektą, tai nelabai kas matosi. Jie nagrinės įvairias galimybes ir kažką padarys. Gaunasi taip, kad jie perkelia vyriausybės programą į tą dokumentą, išskaido jį atskirais sakiniais, bet tai nėra priemonių planas. Tai nėra ministerijos darbų planas, nes ką reiškia nagrinėsime, tai kaip tu čia po to atsiskaitinėsi, ar čia pakankamai nagrinėjai, ar nepakankamai nagrinėjai. Tas dokumentas buvo daromas 3 mėnesius, o atrodo, kad jis padarytas per 3 dienas. Tai pirma reakcija labai skeptiška, žiūrint į dokumentus“, – sakė Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Nors dauguma sprendimų nukeliami ateičiai, pasak energetikos ministro, šiemet, galbūt kitąmet, vartotojams bus galimybė prie elektros ir dujų tinklų prisijungti keliskart greičiau. Žadama skirti 10 mln. eurų namų ūkiams pakeisti neefektyvius katilus naujais.