„Lietuvos patirtis rodo, kad skubotai investuotos lėšos neduoda laukiamos grąžos, o kai kuriais atvejais netgi tampa šaltiniu pinigų įsisavinimui, švaistymui ir ilgalaikių valstybės įsipareigojimų didinimui. Dėl to kažkokios didelės prasmės itin skubėti nematau“, – sakė jis.

Anot Ž. Maurico, laiko įgyvendinti DNR plane numatytus uždavinius turėtų užtekti net ir atidėjus šio plano lėšų tvirtinimą.

„Manyčiau, kad taip, laiko esminiams darbams atlikti užteks (...). Tarkime, vienas iš labai gerų elementų plane yra daug investuoti į laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus, o to greitai nepadarysi. Investicijos truktų keletą metų, kol pritrauktume investuotojų, praeitų dar keleri metai (...), tad visa tai reikia pradėti daryti jau dabar, o pinigų tam daug nereikia. Pirmines minėtų projektų stadijas sudaro planavimas, dokumentų tvarkymas, žemėtvarka ir visas likęs biurokratinis aparatas“, – tikino Ž. Mauricas.

Visgi ekonomistas pažymėjo, kad jei DNR planas galiausiai bus skiriamas tik esamai infrastruktūrai tvarkyti, didelių rezultatų tikėtis neverta.

„Jei pinigai bus metami jau esamai infrastruktūrai tvarkyti, didelio rezultato nepasieksime, arba jis bus labai skubotas (...). DNR planas yra puiki galimybė, bet jis turėtų būti mūsų ekonomikos transformacijos planas, o ne kažkokių laužų gesinimo planas, nes laužų gesinti mes nemokame“, – sakė jis.

Negana to, jei DNR planas bus įgyvendinamas skubotai, pirmiausia orientuojantis į lengvai įvykdomus, tačiau mažesnę pridėtinę vertę kuriančius tikslus, gali kilti sunkumų pereinant prie strategiškai naudingesnių tikslų išpildymo, teigė Ž. Mauricas.

„Manau, kad DNR planas labai smarkiai neturėtų keistis, nes pats jis yra neblogas, tačiau jame yra tiek labai gerų, tiek ne tokių gerų punktų. Didžiausias iššūkis (...) yra tai, jog lengviau įgyvendinami dažniausiai yra tie prastesni uždaviniai. Tad jei DNR plano įgyvendinimas būtų skubotas, tie lengvai padaromi, ne tokie geri tikslai būtų įgyvendinami greitai (...), o labiau strateginiai, ilgalaikiai tikslai būtų atidėti. Galiausiai, kadangi pinigai būtų išleisti ne tokiems geriems uždaviniams įgyvendinti, vargu ar būtų pereita prie strategiškai naudingų tikslų įgyvendinimo“, – Eltai sakė jis.

Ž. Mauricas tikino, kad pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas šalies ekonomikos transformacijai. Be to, ekonomistas pabrėžė, kad Lietuva turėtų būti atsargi ir neprisiimti pernelyg ambicingų įsipareigojimų.

„Ilgesniu laikotarpiu prioritetas – ekonomikos transformacija. Bet transformacija nevyksta per išasfaltuotą kelią ar kokią elektrifikuotą geležinkelio atkarpą (...). Turime būti atsargūs ir neprisiimti pernelyg didelių įsipareigojimų, tarkime, dėl žaliojo kurso, – kadangi tikrai negalime tapti lyderiais per CO2 sumažinimą, tokių įsipareigojimų prisiėmimas būtų didžiausia klaida – o labiau akcentuoti, kaip mes galime pasiekti išsikeltų tikslų pritraukdami investicijas, ypatingai iš trečiųjų šalių į Europą“, – kalbėjo jis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė po Vyriausybės posėdžio, kuriame buvo patvirtintas patobulintas kitų metų biudžeto projektas, teigė, kad iš jo buvo išimtos išlaidos, susijusios su ES Ekonomikos gaivinimo fondo lėšomis.

„Yra išimamos išlaidos, susijusios su Ekonomikos gaivinimo fondu. Tiesiog jos bus peržiūrimos, projektai bus patvirtinti naujos Vyriausybės ministrų. Kai bus apsispręsta, kurie konkrečiai projektai įgyvendinami, tada sugrįšime prie biudžeto tikslinimo ir išlaidos bus grąžintos“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kiek anksčiau teigė, kad ateityje planuojant, kaip galėtų būti panaudojamos ES Atsigavimo fondo lėšos, pirmąjį kitų metų pusmetį galima tikėtis biudžeto peržiūros.

„Derinimas turėtų vykti iki balandžio. Matyt, kad pirmą pusmetį, pavasario sesijoje tas patikslinimas galėtų būti padarytas“, – nurodė premjerė.

I. Šimonytė taip pat sakė, kad investicijų peržiūrėjimas techniškai neturės įtakos finansų deficitui.

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis tokį valdančiųjų žingsnį įvertino neigiamai.

„Blogai vertinu, kad neliko DNR plano, nes bet kokiu atveju Gaivinimo fondas niekur nedingęs, abejoti, ar jis bus, yra visiškas nesusipratimas. Bet kokiu atveju kito varianto nebus, kaip grįžti su biudžeto įstatymu metų eigoje. (...) Kai planas yra išimamas, tai kovą-birželį patvirtinus per 4-5 mėnesius pasiruošti projektus, skelbti konkursus ir visas viešųjų pirkimų procedūras atlikti yra praktiškai neįmanoma, tai tie pinigai gali tiesiog būti nepanaudoti“, – teigė jis.