- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vertindamas naujosios Vyriausybės sprendimą laikinai išimti DNR plano lėšas iš kitų metų valstybės biudžeto projekto, „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad laiko esminiams darbams, numatytiems plane, atlikti užteks. Jis taip pat pridūrė, kad reikėtų vengti skuboto DNR plano įgyvendinimo, kuris grėstų lėšų iššvaistymu ir ilgalaikių valstybės įsipareigojimų didinimu.
„Lietuvos patirtis rodo, kad skubotai investuotos lėšos neduoda laukiamos grąžos, o kai kuriais atvejais netgi tampa šaltiniu pinigų įsisavinimui, švaistymui ir ilgalaikių valstybės įsipareigojimų didinimui. Dėl to kažkokios didelės prasmės itin skubėti nematau“, – sakė jis.
Anot Ž. Maurico, laiko įgyvendinti DNR plane numatytus uždavinius turėtų užtekti net ir atidėjus šio plano lėšų tvirtinimą.
„Manyčiau, kad taip, laiko esminiams darbams atlikti užteks (...). Tarkime, vienas iš labai gerų elementų plane yra daug investuoti į laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus, o to greitai nepadarysi. Investicijos truktų keletą metų, kol pritrauktume investuotojų, praeitų dar keleri metai (...), tad visa tai reikia pradėti daryti jau dabar, o pinigų tam daug nereikia. Pirmines minėtų projektų stadijas sudaro planavimas, dokumentų tvarkymas, žemėtvarka ir visas likęs biurokratinis aparatas“, – tikino Ž. Mauricas.
Visgi ekonomistas pažymėjo, kad jei DNR planas galiausiai bus skiriamas tik esamai infrastruktūrai tvarkyti, didelių rezultatų tikėtis neverta.
„Jei pinigai bus metami jau esamai infrastruktūrai tvarkyti, didelio rezultato nepasieksime, arba jis bus labai skubotas (...). DNR planas yra puiki galimybė, bet jis turėtų būti mūsų ekonomikos transformacijos planas, o ne kažkokių laužų gesinimo planas, nes laužų gesinti mes nemokame“, – sakė jis.
Negana to, jei DNR planas bus įgyvendinamas skubotai, pirmiausia orientuojantis į lengvai įvykdomus, tačiau mažesnę pridėtinę vertę kuriančius tikslus, gali kilti sunkumų pereinant prie strategiškai naudingesnių tikslų išpildymo, teigė Ž. Mauricas.
„Manau, kad DNR planas labai smarkiai neturėtų keistis, nes pats jis yra neblogas, tačiau jame yra tiek labai gerų, tiek ne tokių gerų punktų. Didžiausias iššūkis (...) yra tai, jog lengviau įgyvendinami dažniausiai yra tie prastesni uždaviniai. Tad jei DNR plano įgyvendinimas būtų skubotas, tie lengvai padaromi, ne tokie geri tikslai būtų įgyvendinami greitai (...), o labiau strateginiai, ilgalaikiai tikslai būtų atidėti. Galiausiai, kadangi pinigai būtų išleisti ne tokiems geriems uždaviniams įgyvendinti, vargu ar būtų pereita prie strategiškai naudingų tikslų įgyvendinimo“, – Eltai sakė jis.
Ž. Mauricas tikino, kad pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas šalies ekonomikos transformacijai. Be to, ekonomistas pabrėžė, kad Lietuva turėtų būti atsargi ir neprisiimti pernelyg ambicingų įsipareigojimų.
„Ilgesniu laikotarpiu prioritetas – ekonomikos transformacija. Bet transformacija nevyksta per išasfaltuotą kelią ar kokią elektrifikuotą geležinkelio atkarpą (...). Turime būti atsargūs ir neprisiimti pernelyg didelių įsipareigojimų, tarkime, dėl žaliojo kurso, – kadangi tikrai negalime tapti lyderiais per CO2 sumažinimą, tokių įsipareigojimų prisiėmimas būtų didžiausia klaida – o labiau akcentuoti, kaip mes galime pasiekti išsikeltų tikslų pritraukdami investicijas, ypatingai iš trečiųjų šalių į Europą“, – kalbėjo jis.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė po Vyriausybės posėdžio, kuriame buvo patvirtintas patobulintas kitų metų biudžeto projektas, teigė, kad iš jo buvo išimtos išlaidos, susijusios su ES Ekonomikos gaivinimo fondo lėšomis.
„Yra išimamos išlaidos, susijusios su Ekonomikos gaivinimo fondu. Tiesiog jos bus peržiūrimos, projektai bus patvirtinti naujos Vyriausybės ministrų. Kai bus apsispręsta, kurie konkrečiai projektai įgyvendinami, tada sugrįšime prie biudžeto tikslinimo ir išlaidos bus grąžintos“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kiek anksčiau teigė, kad ateityje planuojant, kaip galėtų būti panaudojamos ES Atsigavimo fondo lėšos, pirmąjį kitų metų pusmetį galima tikėtis biudžeto peržiūros.
„Derinimas turėtų vykti iki balandžio. Matyt, kad pirmą pusmetį, pavasario sesijoje tas patikslinimas galėtų būti padarytas“, – nurodė premjerė.
I. Šimonytė taip pat sakė, kad investicijų peržiūrėjimas techniškai neturės įtakos finansų deficitui.
Buvęs premjeras Saulius Skvernelis tokį valdančiųjų žingsnį įvertino neigiamai.
„Blogai vertinu, kad neliko DNR plano, nes bet kokiu atveju Gaivinimo fondas niekur nedingęs, abejoti, ar jis bus, yra visiškas nesusipratimas. Bet kokiu atveju kito varianto nebus, kaip grįžti su biudžeto įstatymu metų eigoje. (...) Kai planas yra išimamas, tai kovą-birželį patvirtinus per 4-5 mėnesius pasiruošti projektus, skelbti konkursus ir visas viešųjų pirkimų procedūras atlikti yra praktiškai neįmanoma, tai tie pinigai gali tiesiog būti nepanaudoti“, – teigė jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje3
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos4
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...