- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laukia pokyčiai ir didesni mokesčiai: dvejus metus ruošta, pagaliau pristatyta nauja mokesčių reforma, sukėlusi daug diskusijų, netgi pasipiktinimą. Pokyčiai susiję su gyventojų pajamų mokesčio tarifu, naikinamomis lengvatomis, numatytas nekilnojamojo turto mokestis. Kokie šios reformos privalumai ir trūkumai, LNK žurnalistai teiravosi ekonomisto Žygimanto Maurico.
– Kodėl nauja mokesčių reforma sukėlė tokią audringą visuomenės reakciją?
– Manau, gyventojai tikėjosi didesnio skaidrumo mokestinėje sistemoje, to horizontalaus lygiagretumo, kad panašias pajamas uždirbantys asmenys būtų apmokestinti panašiu tarifu. Dabar mes staiga žiūrime, kad atsiranda trys tarifai. Tada bandoma viską aplopyti, pridedami dar kažkokie papildomi tarifai pajamoms, kurios viršija 5 vidutinius darbo užmokesčius per mėnesį. Tada dar atsiranda papildomų tarifų. Kyla klausimas, ar tikrai tikslas buvo supaprastinti mokesčių sistemą. Susidaro įspūdis, kad tikslas buvo labiau padidinti mokesčius ir padaryti juos progresyvesnius, bet taip reikėtų ir sakyti.
– Pagal individualią veiklą (IV) dirbantiems atrodo, kad valdžia mano, jog jie per mažai moka mokesčių, nepaisant infliacijos, paskolų iššūkių ir t. t. Sako, kad esate „gyvulių ūkis“ ir mes čia jums viską pareguliuosime...
– Būtų pakakę suvienodinti tarifus. Jei kalbėtume, kad IV nori prilyginti darbo santykiams, tas vienodinimas vyksta į viršutinę pusę.
– Bet tai – nesąmonė. Tai gal dirbantys pagal darbo sutartis moka per daug mokesčių ir juos visiems reikėtų mažinti?
– Nemaža dalimi galima su jumis sutikti, nes tikslas buvo sumažinti su darbo santykiais susijusius mokesčius ir perkelti tą mokesčių naštą turto pajamoms, vartojimo pajamoms ir kitoms. Taigi apžvelgiant susidaro įspūdis, kad dabar mes turime labiau mokesčių didinimo reformą, o ne mokesčių išskaidrinimo ir ekonomikos augimui palankią reformą. Reikia pastebėti, kad konkurencija dėl darbuotojų yra milžiniška. Jeigu mes liksime su pakankamai dideliais ir sudėtingais apmokestinimais būtent individualios veiklos arba darbo santykių, mes galime prarasti konkurencingumą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kai – infliacija, brangiausios maisto kainos Europoje, ar dabar laikas tokiems pokyčiams?
– Niekada nebūna to geriausio laiko. Aišku, tie tarifai neįsigalios čia ir dabar. Jie bus dar diskutuojami ir dar klausimas, ar įsigalios. To visuotinio erzelio sukėlimas irgi neaišku, ar pati geriausia strategija.
– Advokatai, notarai dažniausiai dirba pagal verslo liudijimus ir žinome, kiek jie uždirba. Jeigu vieno sektoriaus žmonės gauna dideles pajamas, gal toks mokesčių užkrovimas kitokios srities darbuotojams yra neadekvatus, netolygus? Tai toliau naikinamas tas „gyvulių ūkis“?
– Neseniai buvo pristatytas tyrimas, kad Lietuva turi labai daug skirtingų mokestinių režimų. Čia, matyt, yra ta pradžių pradžia – reikėtų labiau sumažinti jų skaičių. Tai padėtų pasiekti didesnį mokestinį teisingumą. Antras žingsnis – suvienodinti tarifus, kad kiek įmanoma jie taptų aiškesni ir skaidresni. Tuomet gal trečias jau būtų žingsnis – didinti arba mažinti kažkokias būtinąsias išlaidas tam, kad laiptelis po laiptelio žmonėms viskas taptų skaidriau ir suprantamiau.
Manau, gyventojai tikėjosi didesnio skaidrumo mokestinėje sistemoje.
– Lietuva skundžiasi, kad per metus netenka 15 tūkst. žmonių, kurie emigruoja. Ar ši mokesčių reforma skatins gyventojus toliau skaidriai dirbti Lietuvoje? Gal kai kurie „individualistai“, dirbantys pagal IV, perkels savo įmonę į kitą kaimyninę šalį, kur mokesčiai mažesni. Ar tokia grėsmė yra?
– Bendrąja prasme tokia grėsmė yra, ypač dėl nuotolinio darbo, tokių išplaukusių sienų. Reikia šaliai turėti konkurencingą darbo santykių apmokestinimą. Ši reforma turėjo būti orientuota į mokesčių mažinimą. Arba išimtinais atvejais, kur yra didžiulis disbalansas, dalį galbūt galima padidinti. Ir tada dalį mokesčių perkelti kitiems mokesčiams, pavyzdžiui, ekologiniams, nekilnojamojo turto ir pan.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė: Vyriausybė teiks mokesčių reformą Seimui nepaisant nieko
Vyriausybė nekeis savo planų ir teiks mokesčių reformą Seimui nepaisant iniciatyvų skelbti pirmalaikius rinkimus ir atsistatydinti Ministrų kabinetui, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Kauno oro uostas ruošiasi plėtrai: galės per metus aptarnauti 2 mln. keleivių2
Kauno oro uosto rekonstrukcijai jau ieškomi rangovai. Įgyvendinus plėtros planus, bus galima aptarnauti dvigubai daugiau keleivių. Be to, bus plečiama ir orlaivių laikymo aikštelė, tad oro uostas gaus naudos ir iš techninio orlaivi...
-
Verslo moterų siekiai: bendrystėje galime ir Žemę priversti suktis norima kryptimi
Lietuvos verslo moterų tinklas (LVMT), veikiantis Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijoje, vienijantis daugiau kaip 170 verslių moterų, gegužės 25 d. sukvietė nares į šventinę konferenciją, skirtą penkiolikos metų suka...
-
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų per ketvirtį išaugo1
Vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis tarp šalies regionų pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 421,8 euro ir per ketvirtį padidėjo 32 eurais, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Liberalai keičia poziciją dėl mokesčių reformos: palaikys pataisas RRF paramai gauti
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija pareiškė, kad tęsiantis politiniam neapibrėžtumui laikysis saikingesnės pozicijos dėl mokesčių pertvarkos. ...
-
Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų turizmo organizacijos vadovybę2
Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Vykdomąją tarybą ketverių metų kadencijai. ...
-
Dujų kaina biržoje toliau krinta, bet tai nemažina gyventojų sąskaitų: kodėl?21
Vyriausybė nuo liepos naikina kainos kompensaciją elektrai, o dujoms pratęsia iki metų galo. Dujų kompensacija šį pusmetį bus trečdaliu mažesnė. Nors dujų kaina biržoje ir toliau krinta, tai nemažina gyventojų sąskaitų. Kodėl taip yra i...
-
Lietuvos banko vadovas neneigia – rudenį gali būti sunku24
Lietuvos banko vadovas neneigia, kad rudenį gali būti sunku. Bet siūlo nebijoti, o vertinti toliau ir imtis sprendimų. Bene didžiausias nerimas tiems, kurie turi paskolas. Anot Lietuvos banko, palūkanos dar didės ir tikėtina, kad kiek didės rudenį. E...
-
Lietuvos inicijuotiems Ukrainos atstatymo projektams Taivanas skyrė 5 mln. JAV dolerių3
Taivanas prisijungė prie Lietuvos iniciatyvos atstatyti Kyjivo srityje Rusijos kariuomenės sugriautą mokyklą Borodyankos miestelyje ir nuo apšaudymo nukentėjusį darželį Irpinėje – skyrė tam 5 mln. JAV dolerių (4,67 mln. eurų). ...
-
Apklausa: gyventojai pensijai norėtų papildomai sukaupti vidutiniškai 136 tūkst. eurų5
Gyventojai į pensiją norėtų išeiti vidutiniškai papildomai sukaupę apie 136 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. ...