- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naftos kainos kyla į viršų. Tokį šuolį lėmė didžiųjų eksportuotojų sprendimas mažinti pasiūlą. Naftos kaina pakilo nuo 75 dolerių iki 85 už barelį. Kiek tai ir kada padidins degalų kainas, kokias dar pasekmes gali sukelti brangstanti nafta, LNK žurnalistė teiravosi ekonomisto Žygimanto Maurico.
– Kada degalinėse išvysime padidėjusias degalų kainas?
– Benzino kainas didesnes pamatysime visai netrukus, nes didmeninė kaina jau kyla. Per pastarąsias kelias dienas jau išaugo 8 euro centais. Tačiau dyzelino kaina nebūtinai išaugs, nes jo brangimą nemaža dalimi lėmė ne naftos kainų dinamika, bet atskira susiformavusi rinka. Dyzelino kaina kurį laiką mums buvo neįprastai didesnė, jis kainavo brangiau nei benzinas. Dabar jo kaina sumažėjo, kadangi dyzelino rinkoje yra pakankamai nemažai. Be to, lėtėja ekonomika, transporto, statybų, žemės ūkio sektorius, todėl mažėja ir jo paklausa. Kadangi jo naudojama mažiau, kaina atitinkamai smuks žemyn, tad gali būti, kad dyzelino kaina išliks panaši, kokia yra ir šiuo metu. Nepaisant to, kad naftos kaina išaugs.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokią įtaką turės degalų pabrangimas? Kokias sukels pasekmes? Gal vėl viskas brangs?
– Tai, manau, gali turėti įtakos infliacijos sulėtėjimui. Jau vien tas signalas, kad štai mes turime naftos kainų augimą, galbūt pristabdys tam tikrų gamybininkų ir prekybininkų norą mažinti kainas. Bent jau – jų nedidinti. Tuomet infliacija užsitęs. Čia, sakyčiau, yra viena didžiausių grėsmių. Bet, na, tas pakilimas kol kas nėra labai didelis. Naftos kaina pakilo nuo 75 iki 85 JAV dolerių už barelį. Suprantamiau kalbant, tai kažkur nuo 42 euro centų už litrą iki 50 euro centų už litrą. Maždaug 8 euro centais, o pridėjus pridėtinės vertės mokestį (PVM), pabrangimas – apie 10 euro centų. O tai nėra tokio masto pabrangimas, koks buvo praeitų metų kovą, prasidėjus invazijai į Ukrainą, kuomet šoktelėjo kuro kainos.
Jeigu degalų kainos vėl pradės didėti arba nustos bent jau mažėti, tikėtina, kad ir infliacija euro zonoje irgi nustos mažėti. Ir ECB neturės kitos išeities, kaip dar labiau kelti palūkanų normas.
– Europos Centrinis Bankas (ECB) stengiasi pažaboti infliaciją. Kaip tas naftos pabrangimas gali sutrukdyti tą kovą?
– ECB tikrai yra didžiulis galvos skausmas, nes euro zonoje vis dar didelė infliacija. Vienintelė kategorija, kur kainos mažėjo, buvo energetiniai ištekliai. Tai – kuras, elektra, dujos ir šilumos energija. Jeigu degalų kainos vėl pradės didėti arba nustos bent jau mažėti, tikėtina, kad ir infliacija euro zonoje irgi nustos mažėti. Ir ECB neturės kitos išeities, kaip dar labiau kelti palūkanų normas arba jas išlaikyti aukštesnes ilgesnį laiką.
– Buvo planuojama, kad kels palūkanų normas iki 4 proc. Ar gali dar daugiau kilti?
– Buvo lūkestis, kad – iki 4 proc., bet vėliau, prasidėjus neramumams JAV bankų sektoriuje, tie lūkesčiai buvo sumažėję iki 3,5 proc. Tačiau dabar tie lūkesčiai vėl didėja. Ir gali būti, kad mes vėl pasieksime tuos 4 proc. Pagrindinė priežastis, kad lėčiau nei tikimasi mažėja infliacija.
– Kiek ilgai laikysis didesnės degalų kainos?
– Sunku pasakyti, nes rinka nėra visiškai laisva. Pirmuoju smuiku čia griežia Saudo Arabija, kuri turi didelę galimybę arba labai padidinti, arba labai sumažinti naftos pasiūlą. Taip pat ir Rusija turi nemažai įtakos. Tam tikra prasme Vakarų šalys yra šios situacijos įkaitės. Vakarai jau imasi veiksmų, kad būtų kuo mažiau nuo to priklausomi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje2
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai3
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos2
Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.3
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių13
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...