- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Estijos parlamento rinkimus laimėjus opozicinei liberaliajai Reformų partijai ir ieškant sutarimo dėl būsimos valdančiosios koalicijos, turėtų būti tęsiami šalies ekonominės politikos tos ir Baltijos šalių bendri projektai, įskaitant „Rail Baltica“ ir elektros tinklų sinchronizavimą su Europa, prognozuoja banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Manau, kad tai tos politikos, kurią Estija jau vykdo ne vienerius metus, tęstinumo rinkimai. Atsakinga fiskalinė politika, verslui patraukli ir politiškai pakankamai stabili šalis – tai yra trys pagrindiniai kriterijai, kurie turėtų būti komunikuojami“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
Anot jo, rinkimus laimėjusi Reformų partija pasisako už griežtos fiskalinės politikos tęstinumą ir mažesnę mokestinę naštą, tuo metu jos oponentai rinkimų kampanijos metu buvo linkę akcentuoti didesnį perskirstymą per biudžetą.
„Didesnis perskirstymas, ypač turint omenyje pakankamai smarkiai pabrangusią darbo jėgą, galėtų šiek tiek sumenkinti Estijos patrauklumą užsienio investuotojams“, – teigė ekonomistas.
Jis išskyrė ir pakankamai gerą nacionalistine vadinamos Estijos konservatyvios liaudies partijos (EKRE) pasirodymą, kuriai pagal iškovotus mandatus atiteko trečia vieta.
„Partijos, kuri net pasisako apie pasitraukimo iš Europos Sąjungos referendumą, tokioje šalyje kaip Estija gauti rinkėjų balsai atrodo keistai, tačiau tuo pačiu tai yra ir signalas Lietuvai, kad reikia skirti daugiau dėmesio socialinei nelygybei ir platesnio žmonių rato įtraukimui į šalies gyvenimą. Tai turi būti vienas prioritetų, nes į valdžią atėjus tokio tipo žmonėms daugelis pasiekimų, ypač kalbant apie ekonomikos augimą, gali būti greitai nubraukti“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
Lietuvoje rinkimų baigtį lemia ne didieji miestai, o provincija, todėl šis precedentas kelia nerimą.
Anot jo, nors EKRE iš esmės neturi galimybių tapti valdančiosios koalicijos dalimi, sėkmingas šios partijos pasirodymas rinkimuose, kur ji didžiausio palaikymo sulaukė provincijoje, yra dėmesį atkreipiantis signalas.
„Tai ypač aktualu Lietuvai, nes pas mus regionų yra gerokai daugiau ir todėl dirva tokioms partijoms yra gerokai derlingesnė nei Latvijoje ir Estijoje, kur didžioji dalis gyventojų susitelkę didžiuosiuose miestuose. Lietuvoje rinkimų baigtį lemia ne didieji miestai, o provincija, todėl šis precedentas kelia nerimą“, – tvirtino Ž. Mauricas.
Jo teigimu, Lietuvoje savaitgalį vykusių savivaldybių rinkimų rezultatai, kai daugiausiai balsų surinko visuomeniniai rinkimų komitetai, taip pat rodo, kad žmonės aktyviai ieško alternatyvų.
„Atsiradus partijai, kuri galėtų suvienyti tų žmonių balsus, ji Lietuvoje galėtų gauti ir daugumą, su visomis atitinkamomis pasekmėmis“, – tvirtino Ž. Mauricas.
Naujos sudėties Estijos parlamente dirbs iš viso penkių politinių partijų atstovai. Sekmadienį vykusiuose rinkimuose Reformų partija gavo 34 mandatus, premjero Juri Ratas (Jūrio Rato) Centro partija – 26, Estijos konservatyvi liaudies partija (EKRE) – 19, konservatyvi „Isamaa“ (Tėvynė) – 12, Estijos socialdemokratų partija (SDE) – 10 mandatų. Iš viso Estijos parlamentas turi 101 narį.
Į Estijos parlamentą nepavyko patekti devynioms politinėms partijoms, mandatų neiškovojo ir nė vienas nepriklausomas kandidatas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu3
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms1
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti13
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...