„Šiaip mokesčių skaidrumą ir paprastumą reiktų didinti. Bet manau, kad drastiškų sprendimų dabartinėje situacijoje nereikėtų. Nes ir taip gyvename didelio neapibrėžtumo sąlygomis, tad nereikia jo didinti“, – „Luminor“ surengtos ekonomikos apžvalgos metu kalbėjo Ž. Mauricas.

„Gal mums ir pasisekė, kad mokesčių nepakėlė. Žinoma, galėjo anksčiau padaryti mokesčių reformą. Tada būtų buvęs geriausias scenarijus, bet dabar irgi neblogas, nes ekonomika labai stipriai pasirodė ir mes galime sau leisti nekelti mokesčių“, – svarstė jis.

Kalbėdamas apie Estijos, smarkiai didinančios mokesčius ar įvedančios naujus, atvejį, ekonomistas tvirtina, kad šalis tokių sprendimų ėmėsi dėl negebėjimo padengti išlaidas. Tuo metu Lietuvoje, jo teigimu, tokios problemos nėra.

„Nes estai didina ne vien dėl krašto apsaugos. Jie taip teigia, bet tą 1 proc. punktą tikrai galima surasti. Pas juos didinama, nes iš esmės nebesusiena pajamos ir išlaidos“, – tikino jis.

Estija 2024 m. pradžioje padidino pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą bei gyventojų pajamų mokestį iki 22 proc., juos siekia kelti ir toliau, be to, didinti akcizus, peržiūrėti automobilių mokestį bei įvesti naują įmonių pelno mokestį.

Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.

 

Politikams užsimenant apie nekilnojamo turto (NT) mokestį, Ž. Mauricas nemano, kad jo poveikis būtų drastiškas.

„NT mokesčio yra mažai surenkama ir dažnai planuojama vėlesnis įsigaliojimas. Buvo kalbos, kad įsigaliotų nuo 2026 m. ar 2027 m.“ – sakė ekonomistas.

ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.

Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.

Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė kitos Seimo kadencijos metu žada įgyvendinti mokesčių reformą ir pertvarkyti sistemą. Anot jos, mokesčiai turi būti visiems suprantami, teisingi ir jų turi būti pakankamai surinkta, kad būtų prieinamos viešosios paslaugos.

V. Blinkevičiūtė tikina norinti, kad mokesčių reforma ateinančios Seimo kadencijos metu būtų įgyvendinta jau pirmaisiais metais. Anot jos, socialdemokratai gavę pasitikėjimą iš rinkėjų, netrukus pradėtų darbus šiuo klausimu.