Kaip paskelbė Žemės ūkio ministerija, ūkiams, pernai rudenį draudusiems žiemkenčius nuo iššalimo, šį pavasarį mokamas 50 proc. kompensacijos už šią draudžiamą riziką avansas. Pirmą kartą nuo pasėlių draudimo sistemos atsiradimo avansas išmokėtas per 240 ūkių, iš viso apie 530 tūkst. eurų. (žiemkenčius draudė apie 600 ūkių).

Didėja įmokų kompensacijų avanso dydis nuo 50 iki 70 proc. ūkiams, drausiantiems 2020 m. derlių. Numatoma, kad avansas bus mokamas už visas draudžiamas rizikas (šiemet buvo tik draudžiamai iššalimo daliai).

Pasak ŽŪM, draudimo kompanija įsipareigojo peržiūrėti savo kainodarą ir pasiūlyti palankesnes kainas žemdirbiams. Draudimo įmonė pristatė du bandomuosius draudimo produktus - indeksinį draudimą nuo ilgalaikio lietaus ir kombinuotą sausros draudimą su pakopiniu žalų atlyginimu, bei įsipareigojo sukurti specialų draudimo produktą smulkiems ūkiams.

Tuo metu keičiamas ir meteorologinių reiškinių vertinimas. Atliktas mokslinis tyrimas „ilgo lietingo laikotarpio“, kaip meteorologinio reiškinio, kriterijams suformuluoti. Žemės ūkio ministerija pasiūlė Aplinkos ministerijai įtraukti šį reiškinį į jos tvirtinamą stichinių meteorologinių reiškinių ir jų kriterijų sąrašą.

Šiuo metu vertinama dar vieno mokslinio tyrimo paraiška, kurios tikslas - įvertinti sausros reiškinio kriterijus ir atrinkti Lietuvai tinkamiausią. Atlikus šį tyrimą bus peržiūrimi teisės aktai, kadangi pagal dabar galiojančius susidaro dviprasmiška situacija - nors kritulių deficitas artėja prie ekstremalių reikšmių, sausra negali būti vertinama, nes vertinimas remiasi hidroterminiu koeficientu, kuris šiuo metu net neskaičiuojamas.

Tikslesniam meteorologinių reiškinių poveikiui žemės ūkiui vertinti plečiamas meteorologinių stotelių tinklas, integruojant Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ir viešosios įstaigos „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“ stoteles. Procesas turėtų būti baigtas šių metų antroje pusėje.