Ketinama finansinėmis priemonėmis skatinti daiktų taisymo veiklą. Kokia kitų šalių patirtis ir kaip ši priemonė prisidėtų prie išteklių tausojimo ir darbo vietų kūrimo?

Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plano projekte, kurį iki šių metų pabaigos Lietuva turi pateikti Europos Komisijai, teigiama, kad valstybė kurs finansines paskatas daiktų taisymo veiklai. Gyventojai bus skatinami neišmesti senų daiktų ir juos pakartotinai panaudoti. Tikimasi, kad sukūrus paskatas plėstis dviračių, batų, odos gaminių, drabužių, baldų bei panašių kasdienio naudojimo daiktų taisymo paslaugų sektoriui, sąvartynuose šalinamų atliekų kiekis kasmet sumažės 0,5 proc. O tai reiškia, kad ši priemonė padėtų sutaupyti 43,2 tūkst. t CO2 ekv. per 2021–2030 m.

„Panaši praktika jau paplitusi kai kuriose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Švedijoje tiek avalynės, drabužių, tiek ir buitinės technikos taisymas skatinamas mokestinėmis priemonėmis. Daiktų taisymo paslaugoms galioja mažesnis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas: vietoje tos šalies standartinio 25 proc. siekiančio PVM, daiktų taisymo paslaugoms taikomas 12 proc. tarifas. Paslaugos paklausa taip pat skatinama suteikiant galimybę vartotojui susigrąžinti pusę už paslaugos teikėjo darbą (atskaičius išlaidas detalėms) sumokėtos sumos per pajamų mokesčio lengvatą. Paskaičiuota, kad toks priemonių kompleksas daiktų taisymą atpigina net iki 87 procentų“, – pranešė Žaliosios politikos instituto vadovė Ieva Budraitė.

Ekspertės teigimu, lengvatinis PVM tarifas smulkioms taisymo paslaugoms (odos, avalynės, dviračių taisymui ar perdirbimui) taikomas ir Airijoje, Liuksemburge, Lenkijoje, Slovėnijoje, Suomijoje. Prancūzijoje ši lengvata galioja socialinėms dėvėtus daiktus surenkančioms ir jais prekiaujančioms įmonėms, kai jos įdarbina socialiai remiamus asmenis ar žmones su negalia.

Europoje taip pat populiarėja bendruomenių centruose įrengtos dirbtuvės, kuriuose nemokamai prieinami įrankiai ar net 3D spausdintuvai – gyventojai gali jais naudotis, atsispausdinti trūkstamą detalę.

Kol kas sunku vertinti, ar Švedijos bei kai kurių kitų šalių praktika prigytų Lietuvoje.

„Kol kas sunku vertinti, ar Švedijos bei kai kurių kitų šalių praktika prigytų Lietuvoje. Dažniausiai avalynės ir panašių gaminių taisymas priskiriamas prie smulkaus verslo, didelė dalis batsiuvių ar panašia profesine veikla užsiimančių žmonių dirba pagal individualios veiklos pažymą ir neturi PVM mokėtojo statuso. Tad šis konkretus siūlymas būtų aktualus tik didesnėms įmonėms, teikiančioms taisymo paslaugas. O Lietuvos parengtame plane iki šiol nėra numatyta, kaip finansinės paskatos atrodys. Neaišku, kokio tiksliai pobūdžio paslaugas lengvatos apims, kas galės jomis naudotis“, – pastebi I. Budraitė.

Anot Žaliosios politikos instituto prezidento Remigijaus Lapinsko, senų daiktų taisymas, o ne išmetimas yra vienas svarbiausių žiedinės ekonomikos principų. O perėjimas nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos padėtų mažinti naujų žaliavų poreikį. Mokslininkai teigia, kad spartus žiedinės ekonomikos įgyvendinimas padėtų iki 2030 metų visų pasaulyje išgaunamų žaliavų kiekį sumažinti 10 proc. Tikimasi, kad metalo naudojimas susitrauks 27 proc., medienos produktų – 8 proc.

„Mokslininkai prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį viso pasaulio pramonėje antrinių (perdirbtų) medžiagų dalis pakils iki 65 proc., o tai leis pirminių žaliavų dalį sumažinti iki 35 proc. Šiuo metu situacija priešinga – pirminės žaliavos sudaro maždaug du trečdalius. Žinoma, svarbu ir tai, kad būtų gaminami ilgaamžiškesni, patvaresni ir kokybiškesni daiktai. Perdirbtos ir perdirbamos medžiagos būtų integruojamos į naujus produktus“, – sako R. Lapinskas.

Remiantis mokslininkais, perėjimas prie žiedinės ekonomikos taip pat paskatintų 3 proc. didesnį užimtumo lygį, o žemos ir vidutinės kvalifikacijos reikalaujančius darbus gamybos ir kasybos sektoriuose keistų vidutinės ir aukštos kvalifikacijos darbo vietos paslaugų sektoriuje.

Tuo tarpu Lietuvos rengiamame Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatyta parama daiktų taisymo veiklai, R. Lapinsko požiūriu, prisidėtų prie tokių sričių, kaip amatininkystė bei pameistrystė skatinimo ir smulkaus verslo plėtros. Be to, kuriant darbo vietas šiose srityse būtų galima didinti socialiai jautrių grupių užimtumą – vyresnio amžiaus ar žmonių su negalia.

„Daiktų taisymo, jų tobulinimo ir pritaikymo naujiems poreikiams paslaugos – tai puiki žaliosios ekonomikos veikimo išraiška. Ši veikla gali tapti puikia niša tiek socialiai jautrioms grupėms, tiek ir norintiems pradėti nuosavą verslą greitai besikeičiančioje ekonominėje aplinkoje“, – teigia R. Lapinskas.