Pirmo kurso kariūnas Rokas Lukša iš pradžių negalvojo, kad bus profesionalus karys.

„Šį kelią man padėjo pasirinkti būtent privalomoji karo tarnyba. Atitarnavęs pajaučiau pašaukimą tarnauti Lietuvai. Tuo metu, kai tarnavau, prasidėjo karas Ukrainoje“, – pasakojo R. Lukša. 

Kol kas yra tik pirmakursis kariūnas, bet tikisi tapti instruktoriumi.  

„Norėčiau tarnauti pėstininkų dalinyje, ruošti karius, kad pasiruoštų apsiginti nuo priešo“, – siekiais dalinosi kariūnas. 

Tiesa, jaunuolių, kurie mato savo karjerą kariuomenėje, ne tiek daug, kiek reikėtų.  

„Visose Europos šalyse tai yra didžiulė problema, nes demografiniai iššūkiai yra tokie patys“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas. 

Dabar profesionalių karių Lietuvoje yra apie 15 tūkst. Siekiant atkurti diviziją, reikia dar bent 5 tūkst.  

LNK stop kadras.

Valstybės gynimo taryba paskaičiavo, kad tiek prisitraukti būtų įmanoma per 13 metų.  

„Auginimas vyks ne generolų, ne pulkininkų sąskaita. Daugiausiai išaugs puskarininkių ir paprastų karių jūreivių. Ten galimi skaičiaus augimai iki pusantro karto“, – duomenimis dalinosi prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius. 

5 tūkst. per tokį laikotarpį gal ir neskamba labai ambicingai, bet bus ką veikti.  

„Norint pritraukti tuos žmones besitraukiančioje visuomenėje, demografiniu atžvilgiu yra trigubas, keturgubas darbas“, – pabrėžė G. Jeglinskas. 

Krašto apsaugos ministerija nusprendė pradėti nuo algų. Sako, kad kitos šalys daro tą patį.

„Galime nusipirkti ir perkame daug ginkluotės, daug technikos. Tačiau jei neišlaikysime personalo, nebus kam kariauti“, – akcentavo krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.

Jei Seimas pritartų, visiems kariams profesionalams nuo liepos atlyginimai didėtų 7 proc.

„Tai reikš, kad kiekvienam kariui didėja alga mažiausiai apie pora šimtų eurų“, – aiškino K. Aleksa. 

„Atlyginimas yra pagarbos ženklas, nes tai yra tie žmonės, kurie bus pirmose eilėse. Koks dabar yra suplanuotas gynybos finansavimas, 7 proc. nėra pati įspūdingiausia suma“, – pripažino Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

„Reikia nepamiršti, kad yra kiti valstybės pareigūnai, užtikrinantys mūsų kasdieninį saugumą. Jei disproporcija bus milžiniška, o šiandien ji sparčiai didėja, nebus gerai“, – tikino Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. 

LNK stop kadras.

Šiemet valstybei toks algų kilstelėjimas kainuotų kiek daugiau nei 18 mln. eurų. Per pastaruosius penkerius metus karių profesionalų atlyginimai didinti keliskart. Daugiausia – 8 proc., paskui – 5,5. 

Nors alga priklauso nuo einamų pareigų ir tarnybos stažo, vidutinis atlyginimas Lietuvos kariuomenėje kovą siekė apie 2,9 tūkst. eurų popieriuje arba maždaug 1,8 tūkst. eurų į rankas.

Be didesnio bazinio atlyginimo, siūloma mokėti ir didesnius priedus.  

„Pavyzdžiui, budėjimas, vykdant taikos meto užduotis, parama valstybės institucijoms, oro erdvės užduotys. Dar sakyčiau, kad labai svarbus priedas yra už lauko taktines pratybas, kadangi yra didžiulis krūvis kariuomenėje – tiek nacionalinės pratybos, tiek su sąjungininkais“, – kalbėjo krašto apsaugos viceministras. 

Kad pinigai – svarbu, anot ministerijos, rodo ir pačių karių apklausos.

„Nemanau, kad reiktų žiūrėti kaip į patį pagrindinį faktorių. Pagrindinis faktorius yra meilė Tėvynei, ta pati disciplina“, – savo nuomone dalinosi R. Lukša.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tie pokyčiai, kurie yra atnešti Krašto apsaugos ministerijos, yra labai gerai. 7 proc. augimas yra teisingas žingsnis į priekį. Tačiau klausimas, ar tai sprendžia kertines problemas, kad nesurenkame žmonių į kariuomenę“, – svarstė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. 

Krašto apsaugos ministerija sutinka, kad tai tik pirmas žingsnis. Ateityje žada apsvarstyti ir pensijas.

„Šiuo metu Lietuvos kariuomenės kariai išėję į pensiją, atitarnavę 25–30 metų, gauna 20–25 proc. savo paskutinės algos. NATO standartuose, ne kiekvienoje šalyje, bet yra toks standartas, kad ta proporcija būtų bent 70 proc.“, – teigė G. Jeglinskas.

O kol kas siūlo bent prailginti tarnybos laiką, jei to pageidauja karys.

„Mūsų generolai 58 metų išeina į pensiją. Daugelis sutiksime, kad jie gali puikiai darbuotis toliau, yra sukaupę didžiulę kompetencijąi“, – akcentavo K. Aleksa. 

Be to, siūloma iš valstybės kišenės studijas Lietuvos karo akademijoje apmokėti ir tiems, kurie galimybę studijuoti nemokamai jau yra išnaudoję anksčiau.

Vyriausybė pokyčiams jau pritarė. Dabar apsispręsti turi Seimas.