Atlyginimai per maži išgyventi

"Bendraujant su darbuotojais paaiškėja, kad yra tikrai nemažas skaičius darbuotojų, kurie dirba ne vieną, ne du, o netgi tris darbus, – tvirtino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė. – Nors vis skelbiama statistika, kad atlyginimai kyla, tačiau mūsų tikslinės grupės – mažiausiai uždirbančių ir vidutines pajamas gaunančių – gyventojų pajamos taip stipriai nekilo, kaip augo kainos, ypač paslaugų. Dėl to stipraus pagerėjimo žmogus praktiškai nejaučia, jam vis dar išlieka poreikis dirbti antrą ar trečią darbą tam, kad išlaikytų šeimą. Ne vieno darbuotojo klausėme, ar jis rinktųsi dirbti keliose darbovietėse, ar vienoje. Klausimas net kvailas – visi 100 proc. rinktųsi užsidirbti normalų atlyginimą, dirbdami aštuonias valandas per dieną, o likusį laiką praleistų su šeima, poilsiautų."

"Sodros" statistika rodo, kad bemaž kas dešimtam darbuotojui vienos darbovietės neužtenka.

Daugiau nei pas vieną draudėją dirbo apie 9 proc. apdraustųjų. 2020 m. sausį bendras apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu skaičius buvo apie 1,1 mln. Taigi, keliuose darbuose dirbo 99 tūkst. gyventojų, ir šis skaičius išlieka stabilus. "Sodros" duomenimis, toks pat procentinis dydis buvo fiksuojamas ir 2019 m., ir 2018 m. sausį.

Tačiau I.Ruginienė atkreipė dėmesį, kad nereikėtų pamiršti ir tų atvejų, kai vienoje darbovietėje dirbantys gyventojai yra priversti rinktis naktines pamainas ir darbą švenčių dienomis, kad susirinktų atlyginimą, iš kurio galėtų "ne gyventi, o išgyventi". Anot jos, pokalbių metu darbuotojai, tarp jų ir pareigūnai bei medikai, prasitaria, kad dirbant aštuonias valandas per parą jų atlyginimai būtų visiškai menki.

"Kalbant, pavyzdžiui, apie valytojus, dažniausiai jie net keliuose darbuose neuždirba minimalaus atlyginimo. Tai yra visiška katastrofa. Žmonės dirba 12–14 valandų per parą ir nesugeba užsidirbti minimaliausių pajamų", – kalbėjo I.Ruginienė.

Nors SEB bankas tokio pobūdžio statistikos nerenka, tačiau pastebi, kad keliose darbovietėse dirba arba kelis pajamų šaltinius turi apytiksliai kas trečias besikreipiantis dėl paskolų. Dažniausiai tai buhalteriai, medicinos, mokslo srities darbuotojai, taip pat įmonių savininkai ar dalininkai.

Kaupia visą etatą

Internetinės personalo atrankos bendrovės "CV-Online" rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė sakė, kad labai didelio pokyčio, vertinant darbuotojų keliuose darbuose skaičių, per pastaruosius metus nefiksuoja.

Tačiau ji pastebi pokyčius pagal veiklos sritis. Didžiausi judėjimai tarp darbuotojųų, kurie uždarbiauja papildomai, pastebimi statybos, medicinos, švietimo, kultūros, žiniasklaidos ir rinkodaros srityse.

"Šiose srityse daugiausia žmonių, kurie turi arba ieško papildomų trumpalaikių, projektinių darbų arba nuolatinių darbų. Ir tai lemia skirtingos priežastys. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje darbuotojai, turėdami oficialų darbą, dažnai uždarbiauja neoficialiai. Medicinos srityje dažnesnis atvejis, kai derinamas darbas valstybės ir privačioje įstaigoje. Dažnam tenka padirbėti ir dviejuose, ir trijuose darbuose, nes medicinos srityje, pirma, yra nemažas darbuotojų trūkumas, o ir atlyginimų skirtumai privačioje ir valstybės įstaigoje yra gana ryškūs. Tai ypač būdinga regionuose", – pasakojo R.Karavaitienė.

Švietimo srityje darbas keliose darbovietėse taip pat daugiau būdingas regionuose, ypač šalyje keitus etatų sistemą. Anot pašnekovės, ne visiems mokytojams pavyksta sukaupti visą etatą, todėl jie ieškosi papildomų darbų arba dirba keliose mokyklose. R.Karavaitienė pastebi, kad judėjimas padidėja po nuolat valdžios vykdomų permainų. Jau kurį laiką stebima, kad švietimo srities darbuotojai ieško išeičių ir nemažai jų vasaromis išvyksta uždarbiauti į užsienį, atliekant ir nekvalifikuotus ar mažai kvalifikuotus darbus.

Kultūros srityje papildomi darbai daugiau susiję su renginių organizavimu savaitgaliais ar kitu laisvu laiku. Tai esą veikiau trumpalaikiai darbai, kuriems būdingas sezoniškumas.

Ieškotis kelių darbų įprasta ir IT srityje, tačiau tai labiau aktualu darbo rinkos naujokams, kuriems svarbu sukaupti patirties.

Pašnekovė patikino, kad darbdaviai į darbuotojus, kurie turi darbą ir kitoje darbovietėje, nežiūri neigiamai.

"Tai yra susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio. Tiesiog nėra kitos išeities, – sakė ji. – Sritys, kuriose dažniausiai renkamasi dirbti antrą darbą, yra būtent tos, kuriose sunkiau sukaupti visą etatą. Iš esmės pačios sritys leidžia turėti antrą darbą."

R.Karavaitienė taip pat pastebėjo, kad aktyvesnė tapo laisvai samdomų darbuotojų rinka – didėja tendencija šalia nuolatinio darbo užsiimti dar viena veikla, dažniausiai susijusia su pomėgiais ar įgūdžiais, ir taip užsitikrinti papildomas pajamas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per praėjusius trejus metus – nuo 2017 iki 2019 m. – bendras individualią veiklą vykdančių gyventojų skaičius kasmet augo.

Šiuo metu individualią veiklą Lietuvoje vykdo apie 192 tūkst. gyventojų, iš jų veiklą pagal pažymą įregistravę beveik 145,3 tūkst. gyventojų, o verslo liudijimą įsigiję 46,7 tūkst. gyventojų.

Dirbti gali nors ir visą parą

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pastebėjo, kad pagal Darbo kodeksą darbdavys turi pareigą užtikrinti darbuotojo darbo dienos trukmę taip, kad ji nebūtų ilgesnė nei dvylika valandų per dieną. Tačiau tas pats Darbo kodeksas nenumato darbuotojui pareigos pranešti darbdaviui, kad jis darbinasi į antrą darbovietę.

"Taigi darbuotojas gali paslapčia dirbti keliuose darbuose ir nė vienas darbdavys negalės sužinoti, ar jo darbuotojas dar kažkur dirba. Jei darbuotojas nieko nepranešė, abu darbai jam tampa pirmaeiliais ir gali būti taip, kad darbo dienos trukmė bus gerokai ilgesnė nei dvylika valandų per dieną. Tačiau tokiu atveju darbdavys nebus kaltas, kad darbuotojas pervargęs ir daro klaidas dėl viršyto dvylikos darbo valandų per dieną skaičiaus", – paaiškino pašnekovė.

Advokatų kontoros JUREX advokatė Kotryna Jakavičiūtė nurodė, kad darbdaviui netgi draudžiama iš darbuotojo reikalauti informacijos apie darbą kitose įmonėse, jei tai nenumatyta specialiuose teisės aktuose ar susitarimuose su darbdaviu. Mat tai yra informacija, nesusijusi su darbuotojo sveikatos būkle (galimybe dirbti konkretų darbą), kvalifikacija ar darbo funkcijomis.

Tiesa, esama atvejų, kai darbdaviui yra svarbu žinoti, kiek darbuotojas turėjo poilsio ir kiek dirbo, ir jis turi teisėtą interesą reikalauti informacijos apie darbuotojo darbo laiką kitose įmonėse. Tai padaryti darbdavys gali tuomet, kai svarbu užtikrinti saugumo reikalavimus, vykdant tam tikras darbo funkcijas. Pavyzdžiui, kai darbuotojas dirba su pavojingais įrenginiais, vairuoja ir turi būti tinkamai, o kai kuriais atvejais – net ir teisės aktuose nustatytą terminą, pailsėjęs.

"Darbo kodeksas numato maksimalius darbo laiko bei minimalius poilsio laiko reikalavimus, dirbant vienoje darbovietėje, tačiau nereglamentuoja maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko reikalavimų, darbuotojui dirbant keliose darbovietėse. Dėl šios priežasties keliose darbovietėse dirbantis darbuotojas turi teisę dirbti neribotą bendrą valandų skaičių. Pavyzdžiui, darbuotojas, dirbantis įmonėje visu etatu, turi teisę tokį patį darbo laiką dirbti ir kitoje įmonėje, tačiau abu jo darbdaviai atsako už įstatymo laikymąsi tik savo įmonėje", – aiškino K.Jakavičiūtė.

Darbo valandų neskaičiuoja

I.Ruginienė patvirtino, kad darbuotojai keliose darbovietėse išties išdirba daugiau, nei numato maksimali darbo valandų norma.

"O dar kiek yra vietų, kur niekas oficialiai nežymi, kad realiai išdirbi dvylika valandų – darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymimos dvi ar keturios darbo valandos. Taip dirbančių žmonių yra daug, ypač paslaugų sektoriuje – restoranuose, kavinėse, kur darbo laikas dažniausiai yra netvarkingai įtraukiamas į apskaitą, – sakė ji. – Tai gali išryškėti tik patikrinimo metu, jei Darbo inspekcija tikrintų kiekvieną įmonę kasmet arba dar dažniau. Tačiau bėda yra tai, kad niekam iš tikrųjų per daug nerūpi, kiek tu laiko praleidi darbe."

Pašnekovė tvirtino, kad laiko žiniaraštyje įtraukiant į apskaitą trumpesnį darbo laiką, nei darbuotojai realiai dirba, pastarieji jokios naudos iš to negauna – tai esą nesukuria galimybių darbuotojams užsidirbti daugiau, taikant valandinį užmokestį.

"Žmogus ne tiek apie darbo valandas galvoja, kiek apie pinigus jo rankoje. Dažniausiai susitariama, kad šitame darbe jis dirbs tiek valandų ir uždirbs 200 eurų, kitur – dar 100 eurų ir t.t. Žmogus net neskaičiuoja, kiek valandų jis iš viso išdirba – jam svarbiausia, kad mėnesio gale bent minimalų atlyginimą gautų ar šiek tiek daugiau. Tai ir yra bėda. Žmogus tarsi papuola į spąstus: jis turi uždirbti minimalias pajamas, visą sveikatą, gyvenimą atiduoda darbui, o tos institucijos, kurios turėtų kontroliuoti darbo sąlygas, ir darbdavys, kuris turėtų būti suinteresuotas išsaugoti žmogų kuo ilgiau darbingą, viską paleidžia savieigai. Tada mes po 5–7 metų matome visiškai išsunktą žmogų – jis net ir aštuonių valandų negalės išdirbti, nes jau yra pervargęs, perdegęs. Ir tada jis tampa nebereikalingas niekam. O mes kalbame apie senėjančią visuomenę, apie tai, kad šiandien ypač svarbus tikslas turėtų būti išlaikyti kuo ilgiau žmogų darbingą", – kalbėjo I.Ruginienė.

Inga Ruginienė teigia, kad žmogus ne tiek apie darbo valandas galvoja, kiek apie pinigus jo rankoje.

Valstybinė darbo inspekcija "Kauno dienai" nurodė nekaupianti duomenų, kiek pasitaiko atvejų, kai oficialiai įformintos apribojimų neviršijančios darbo valandos realybėje iš tiesų viršijamos. Tačiau inspekcija sakė, kad tokių pažeidimų nustatoma nedaug.

Daugiau darbų – nauda šaliai

Paprašyta įvertinti, ar tai, kad kasmet 99 tūkst. gyventojų dirba keliuose darbuose, yra normalus reiškinys, ar veikiau darbo rinkos problema, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pažymėjo, kad darbuotojas yra laisvas pasirinkti darbą ir nuspręsti, ar dirbti pas vieną, ar pas kelis darbdavius.

"Net 91 proc. žmonių dirba pas vieną darbdavį. Vadinasi, kiti atvejai nėra labai paplitę. Svarbu pastebėti, kad pasirinkę dirbti daugiau nei pas vieną darbdavį žmonės susikuria galimybes įgyti daugiau žinių, kompetencijų, patirties, taip pat turi galimybę apsispręsti, pas kurį darbdavį tęsti darbą, o kurio atsisakyti", – teigia SADM.

Jos atstovai taip pat pridūrė, kad tie žmonės, kurie dirba pas kelis darbdavius ir pas juos gauna darbo užmokestį, nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, turi teisę gauti ir didesnes socialinio draudimo išmokas. Darbuotojai, dirbantys pas kelis darbdavius, prisideda ir prie didesnio Lietuvos bendrojo vidaus produkto.

"Norą turėti galimybes dirbti pas kelis darbdavius arba dirbti tam pačiam darbdaviui papildomą darbą Trišalėje taryboje yra išsakę darbuotojų atstovai, kai su socialiniais partneriais buvo svarstomas Darbo kodekso projektas", – teigė ministerija.

Ji taip pat priminė, kad darbo užmokesčio augimo procentas per pastaruosius metus yra vienas didžiausių tarp ES valstybių: 2019 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, palyginti su 2018 m., padidėjo 14,2 proc.

Nuo 2019 m. iki 555 eurų padidinta minimali mėnesinė alga (MMA), o nuo 2020 m. ji siekia 607 eurus.

Vien MMA problemos neišspręs

Tačiau I.Ruginienė įsitikinusi, kad vien padidinta minimali alga problemos neišspręs – pirmiausia darbdaviai turi suvokti, kad nemokėdami oraus atlyginimo jie priverčia darbuotoją savo jėgas skirti papildomiems darbams ir taip darbuotojo našumas menksta. Tad menki atlyginimai didelį krūvį turintiems darbuotojams esą vienareikšmiškai trumparegiškas požiūris.

"Kol darbdaviai ir toliau spyriosis ir visaip, kaip įmanoma, priešinsis bet kokiam darbo užmokesčio pakėlimui, situacija nesikeis. MMA didinimas yra tik viena priemonių. Iš tiesų reikėtų galvoti ir apie kitus darbuotojus – ir apie vidutines pajamas uždirbančius darbuotojus, kurie dirba kvalifikuotą darbą, turi aukštąjį išsilavinimą. Šie darbuotojai irgi yra nuskriausti, jiems taip pat turi didėti atlyginimas. Jeigu darbdavys mokėtų normalų, orų atlyginimą, nė vienas darbuotojas nenorėtų keisti darbų, dirbti po du ar tris darbus – jis būtų lojalus ir dirbtų kokybiškai tam vienam darbdaviui", – įsitikinusi I.Ruginienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad įmones reikėtų efektyviai inspektuoti ir jos už darbo teisės pažeidimus turėtų būti baudžiamos rimčiau. Šiuo metu baudos, pašnekovės teigimu, yra juokingos – už neteisingą darbo laiko apskaičiavimą darbdaviui gresia nuo 40 iki 70 eurų bauda.

Bendraujant su darbuotojais paaiškėja, kad yra tikrai nemažas skaičius darbuotojų, kurie dirba ne vieną, ne du, o netgi tris darbus.

"Reikia normalių baudų. Skandinavai kaip vieną baudos rūšių taiko netgi gamybos stabdymą – tuomet darbdavys, nori to ar ne, turi pasitempti", – pasakojo ji.

Įsidarbinimai – ir fiktyvūs

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė D.Čibirienė sakė, kad nenustebtų, jei įsidarbinimas keliose darbovietėse tam tikrais atvejais būtų ir fiktyvus, mat įstatymai, anot jos, yra skylėti, priimami greituoju būdu, neskaičiuojant ir nevertinant galimų variantų.

Pašnekovė nurodė, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, darbdaviui nereikia mokėti "Sodros" mokesčių nuo skirtumo tarp MMA ir gaunamos algos, mažesnės už minimalų atlygį, jei darbuotojas dirba keliuose darbuose.

Pavyzdžiui, 20 eurų dydžio algai taikomi mokesčiai siekia 4,25 euro per mėnesį (mokami tik "Sodros" mokesčiai – gyventojų pajamų mokestis nemokamas, nes taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis). Tokių 4,25 euro per mėnesį dydžio mokesčių užtenka gauti privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), kurio kaina, jei niekur nedirbi arba vykdai savarankišką veiklą, siekia 42,37 euro per mėnesį.

"Gyventojai, nenorėdami mokėti 42,37 euro mėnesinių PSD įmokų nuo MMA, įsidarbina dviejuose darbuose, kad ir už 10 eurų per mėnesį, ir tada jiems dingsta prievolė mokėti mėnesines 42,37 euro PSD įmokas, nors tokiu atveju privalomasis sveikatos draudimas išlieka. Gyventojas turi teisę į nemokamą gydymą, kai mokesčių dėl tokios garantijos yra sumokėta labai mažai", – aiškino D.Čibirienė.

Tai pagal šalies teisės aktus, anot pašnekovės, yra legalu ir jokių mokestinių sankcijų darbdaviui ar darbuotojui nebūtų, jei tikrinimo metu paaiškėtų, kad darbuotojas faktiškai nedirbo, bet 10 eurų algą gavo.

"Todėl manyčiau, kad tikrai yra tokių situacijų, kai antras darbas yra tam, kad būtų galima dirbti ne visą dieną arba išvengti mėnesinių PSD įmokų, – sakė D.Čibirienė. – Darbuotojas pats atiduoda darbdaviui visus jo algos mokesčius, kad tik gautų PSD draustumą, sumokant mažiau nei 42,37 euro per mėnesį."

"Bet kokios išimtys gimdo nesąmones, už kurias valdžia atsakomybės prisiimti nenori. Ji gali lengvai tautą išvadinti gyvuliais, jei tik mokesčių mokėtojai pradeda taikyti valdžios sukurtas skylėtas mokesčių mokėjimo taisykles", – pridūrė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.