Atsidarę elektroninį paštą gyventojai jau įprato jame rasti ne tik svarbių laiškų, bet ir brukalų. Nors siųsti reklamos be gavėjo sutikimo negalima, verslininkai randa būdų prasiskverbti į e. pašto dėžutes. Tiesa, kartais žmonės tokią reklamą internete užsisako ir per savo žioplumą.

Siunčia be sutikimo

Vilnietei Kotrynai jau pabodo kovoti su įkyriais reklamos siuntėjais. Merginos nestebina, kad į jos pašto dėžutę atkeliauja keisti anglų kalba surašyti pasiūlymai ką nors pirkti, tačiau ji neįsivaizduoja, kaip juos suvaldyti.

Nepageidaujamų lietuviškų naujienlaiškių ji atsisako – laiškuose paprastai būna funkcija „atsisakyti naujienų“. Tačiau kartais reklama ją pasiekia net ir tuomet, kai mergina išreiškia norą jos negauti.

„Kiek tik įmanoma stengiuosi atsisakyti visos reklamos. Kai internete ką nors perku, pažymiu, kad įmonės naujienų gauti nenoriu. Labiausiai mane piktina įvairūs grupinio pirkimo ir nuolaidų kuponų portalai. Kartais susiviliojusi gera kaina ką nors taip nusiperku, o jau kitą dieną į mano paštą atkeliauja naujausi jų pasiūlymai, nors prieš atlikdama mokėjimą nuimu varneles prie pasiūlymų gauti naujienas. Jeigu tai tęsis ir toliau, kreipsiuosi į vartotojų teisių gynėjus“, – pasakojo Kotryna.

Nubaudė dvi įmones

Kol Kotryna tik žada ginti savo teises negauti nepageidaujamos reklamos, kiti gyventojai jau gali džiaugtis pergalėmis prieš brukalų siuntėjus. Praėjusią savaitę buvo nubaustos dvi įmonės, vartotojoms e. paštu siuntinėjusios nepageidaujamą reklamą.

Įmonei „Aliba.lt“ buvo skirtas įspėjimas, o bendrovei „Valstybė COM“ už reklamos siuntinėjimą be vartotojų sutikimo teks sumokėti tūkstančio litų dydžio baudą.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) pernai dėl neteisėtos reklamos gavo 43 skundus. Šiemet jų sulaukta jau 33. Tiesa, ne visuomet apskųsti reklamos siuntėjai atlikus tyrimus būna nubausti.

„Tyrimų baigtis būna įvairi – dažnai patys žmonės duoda sutikimą pirkdami vieną prekę ar paslaugą ir apie tai pamiršta, arba tiesiog neatidžiai skaito, pavyzdžiui, lojalumo kortelės gavimo sąlygas ir pažymi, kad sutinka gauti reklaminę informaciją, o paskui tai pamiršta“, – teigė VDAI Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Grikinaitė.

Ragina būti atidžius

Su skundais dėl nepageidaujamos reklamos siuntimo e. paštu arba SMS žinutėmis gyventojai kreipiasi ir į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). Šiemet tarnyba gavo 19 tokių skundų ir spėjo išnagrinėti penkias bylas.

Tarnyba, gavusi skundą, pirmiausia kreipiasi į reklamos siuntėjus ir paprašo nepatenkintam žmogui nebesiųsti e. laiškų. Šiemet tarnybai taikiai susitarti pavyko su dvylika brukalų siuntėjų.

„Verslo subjektui neatsižvelgus į tarnybos raginimą ir nebendradarbiaujant, tyrimo medžiaga perduodama įgaliotai institucijai – Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl Reklamos įstatymo pažeidimo protokolo surašymo. Gavus surašytą protokolą vykdoma byla. Gali būti skiriama bauda iki 30 tūkst. litų“, – sakė VVTAT Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Milda Deimantė.

VDAI atstovė A.Grikinaitė priminė, kad, norėdami išvengti nereikalingų e. laiškų, gyventojai ir patys naršydami internete ar pildydami įvairias anketas turėtų atkreipti dėmesį, su kokiomis sąlygomis sutinka.

„Apsaugoti savo duomenis gyventojai gali paprasčiausiai būdami atidūs ir nedalydami savo asmens duomenų. Pildant kokias nors anketas taip pat reikia žiūrėti, ar būtina žymėti, kad sutinkate gauti reklamą. Galima pardavėjo ir pasiteirauti, ar ji bus siunčiama, ir išreikšti nesutikimą, kad ir kaip maloniai siūlo pardavėjas. Sutikimas turi būti savanoriškas. Nesutikimas gauti reklamos negali būti priežastis netaikyti vartotojui nuolaidų“, – paaiškino A.Grikinaitė.

Komentaras

Marija Židonienė

„Nordia Baublys & Partners“

Pagal Reklamos įstatymo 13 straipsnį reklama telefonu, e. paštu gali būti teikiama tik su reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu, toks pat reglamentavimas numatytas ir Elektroninių ryšių įstatyme. Asmeniui, vykdančiam tiesioginę rinkodarą, atskiro sutikimo nereikia gauti, jei jis e. pašto adresą ar telefono numerį gavo teisėtai, pavyzdžiui, buvo duotas sutikimas pildant anketą gauti lojalumo kortelę, perkant prekę ar registruojantis interneto portaluose.

Tačiau, net ir esant vartotojo sutikimui, turi būti suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę.

Vartotojo sutikimas apima tik sutikimą konkrečiam siuntėjui ir tai reiškia, kad vartotojų kontaktinių duomenų nusipirkimas iš kitos įmonės nesukuria nusipirkusiai įmonei teisės siųsti reklaminius pranešimus tiems vartotojams, kurių kontaktinius duomenis ji tiesiog įsigijo iš kitos įmonės. Bet kuriuo atveju, net ir prieš tai sutikus gauti reklaminius laiškus, šį savo sutikimą galite bet kada atšaukti ar atsisakyti gauti tokius pranešimus.

Jeigu asmuo yra tikras, kad nė vienu iš paminėtų būdų jis sutikimo nėra davęs, taip pat kai laiškas siunčiamas nepaisant to, kad prieš tai buvo atsisakyta tokių pranešimų, tikėtina, kad asmens, kaip vartotojo, teisės pažeidžiamos. Tokiu atveju asmuo gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisų apsaugos tarnybą. Jei viena iš šalių nepatenkinta institucijos priimtu sprendimu, jos veiksmus ji gali apskųsti teismui.