Tokias įstatymo pataisas įregistravusi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovė, Aplinkos apsaugos komiteto narė Aistė Gedvilienė sako, kad pokyčiai reikalingi, nes žuvų ištekliai šalies vidaus vandenyse mažėja, jų atkūrimas ir atkūrimo kontrolė vykdoma neefektyviai, neužtikrinami tausojančios žvejybos principai.

„Žuvis yra natūralus gamtos išteklius, kurį pirmiausia reikia vertinti vadovaujantis gamtosauginiu požiūriu, o ne ūkiniu ar ekonominiu“, – teigia A. Gedvilienė.

Šiuo metu už žuvų išteklių atkūrimą ir įžuvinimą yra atsakinga Žemės ūkio ministerija, kuri tuo pačiu yra atsakinga ir už žuvininkystės ekonominę naudą, žuvų perdirbėjų ir vartotojų interesus. „Tai yra svarbi šalies ūkio dalis, kuri turi būti vykdoma, tačiau ekonominės naudos siekimas neturi būti įgyvendinamas gamtos sąskaita. Todėl siūloma perskirstyti Žuvininkystės įstatyme ministerijoms priskiriamas funkcijas – atsakomybė už žuvų išteklių išsaugojimą ir atkūrimą vidaus vandenyse numatoma Aplinkos ministerijai, o už funkcijos, susijusios su ūkine ir ekonomine žuvininkystės sektoriaus veikla – Žemės ūkio ministerijai“, – sako A. Gedvilienė.

Pasak jos, žuvininkystės sektorius vis dažniau patenka į politinę darbotvarkę. „Tam įtaką turėjo ir pastarųjų metų įvykiai: tarša Kuršių mariose, Šilavoto ūkio panaikinimas, paviešinta informacija apie Žuvininkystės tarnyboje dangstomus skandalus, visuomenininkų ir žvejų mėgėjų nuolat keliami klausimai ir viešinama informacija apie fiksuojamus pažeidimus. Laikas peržiūrėti šį sektorių, jo valdymą, o funkcijas, susijusias su žuvų išteklių gausinimu ir priežiūra vidaus vandenyse pavesti Aplinkos ministerijai“, – sako A. Gedvilienė.

Įstatymo pataisas pasirašė Seimo nariai A. Gedvilienė, Simonas Gentvilas, Gintaras Vaičekauskas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Paulius Saudargas, Andrius Mazuronis ir Linas Balsys.