2020 metai: uosto sėkmę lėmę faktoriai

Didelė Klaipėdos diversifikacija

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas nusakė esminius dalykus, kodėl Klaipėdos uostui 2020 metais sekėsi. Uostas yra labai susietas su Lietuvos ir regiono pramone, žemės ūkiu, kurie gerai dirbo ir pandemijos sąlygomis. Per uostą gabentos žaliavos, išvežta pagaminta produkcija. Grūdai, dujos, trąšos, geležies rūda, metalo laužas – tai kroviniai, kurių kiekiai šiemet ryškiai didesni nei pernai. Mažiau buvo krovinių, kurie susiję su tiesioginiu vartojimu, kaip prekės konteineriuose ar naftos produktai.

A.Latakas pastebėjo, kad Klaipėdos uosto diversifikacija arba krovinių nomenklatūra yra labai aukšto lygio. Jei kurių nors krovinių buvo mažiau, juos kompensavo kitos rūšys. Pastebėta, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje šiemet sumenko 1–2 krovinius turinčių uostų krova, o išsilaikė arba net kilo tie, kurie yra labai stipriai diversifikuoti.

Sunkiu 2020 metų laikotarpiu Klaipėdos uostas pasižymėjo ypač gerais organizaciniais gebėjimais.

„Ką dar galima būtų diversifikuoti?“ – iškėlė sau klausimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas.

Klaipėdos uoste reikšminga nauja veikla būtų vėjo jėgainių komponentų krovos ir surinkimo bazės sukūrimas. Kalbamasi su ekspertais ir analizuojama, kur ir kaip ta veikla galėtų būti kuriama Klaipėdos uoste. Savotiška diversifikacijos veikla Klaipėdos uoste laikoma ir tai, kad pagilinus Malkų įlanką, sutvarkius dokų duobes, sudarytos tinkamos sąlygos Vakarų laivų gamyklai. Įsigijusi didžiulius dokus, ji pradėjo „Panamax“ laivų remontą. Tai atveria visai kitas jos veiklos galimybes.

Uostą išjudinančios investicijos

Kitas Klaipėdos uosto sėkmės rodiklis yra nuolatinės ir tikslinės investicijos tiek į uosto infrastruktūrą, tiek į tą dalį, kurią naudoja uosto krovos kompanijos.

Anot A.Latako, dėl COVID–19 rangovai pirmos pandemijos bangos pradžioje buvo kiek sutrikę, bet paskui persiorientavo.

„Džiugu, kad per tuos sunkius metus nessustojo nė vienas infrastruktūros projektas. Per 2020 metus į uosto infrastruktūrą planavome įvykdyti investicijų už 50 mln. eurų. Realiai iki gruodžio pradžios buvo investuota 47–48 mln. eurų“, – pastebėjo A.Latakas.

Šiemet iki 14,5 metrų pagilinta Malkų įlanka, baigtos rekonstruoti „Begos“ naudojamos krantinės, KLASCO 10–11 krantinės, vyko „Klaipėdos naftos“ naudojamos 1–os krantinės pertvarkymas. Daug padaryta rekonstruojant „Klaipėdos konteinerių terminalo“ naudojamas 143 ir 143A krantines. Pailgintas ir „Centrinio Klaipėdos terminalo“ naudojamas 80A bei 81A krantinės pirsas, taip pasirengus kitais metais priimti Kinijoje baigiamus statyti „DFDS Seaways“ naujos kartos 230 metrų ilgio jūrų keltus.

A.Latakas akcentavo tai, kad Uosto direkcijos investicijos į infrastruktūrą skatina uosto krovos kompanijų investicijas į suprastruktūrą. Prie tvarkomų krantinių savus investicijų planus turi tiek „Klaipėdos nafta“, tiek „Klaipėdos konteinerių terminalas“, kuris kitais metais planuoja į uostą atsigabenti naują STS konteinerių krovos kraną.

Šiomis dienomis penktąjį kraną į uostą atsigabeno „Klaipėdos Smeltė“.A.Latako vertinimu, tai įrodo, kad, nors šiemet konteinerių ir buvo mažiau nei pernai, perspektyvos Klaipėdos uoste yra geros.

Algis Latakas / Redakcijos archyvo nuotr.

„Buvau susisiekęs su MSC grupės, kuriai priklauso „Klaipėdos Smeltė“, vienu iš savininkų ir valdytoju Diego Aponte. Jis garantavo, kad Klaipėda yra šios pasaulinės kompanijos dėmesio centre. Tik laiko klausimas, kada čia sugrįš didieji okeaniniai konteineriniai laivai“, – tikino A.Latakas.

Akcentuotas geras susikaupimas

Lietuvai ir visam pasauliui sunkiomis sąlygomis dėl COVID–19, ne mažiau svarbiu akcentu A.Latakas įvardijo ir tai, kad „Klaipėdos uostas pasižymėjo ypač gerais organizaciniais gebėjimais“.

Uosto bendrovės sugebėjo suvaldyti situaciją, išvengti didesnių pandemijos židinių. Uosto tarnybos sėkmingai vedė laivus, rūpinosi uosto ir laivybos sauga.

„Galima sakyti, kad pandemijos sąlygomis savotiškas achilo kulnas uostuose yra locmanai, nes jiems tenka turėti kontaktų su užsienio laivų įgulomis. Pas mus ypač pasiteisino nuotolinis laivų vedimas į uostą ir iš jo. Net buvo atvejis, kai į uostą plaukiančiame laive buvo COVID–19 sergantis žmogus. Locmanų kateris į tą laivą nugabeno specialią įrangą, kuria mūsų locmanai įvedė tą laivą į uostą“, – prisiminė A.Latakas.

Per pandemiją įgytus laivų nuotolinio vedimo įgūdžius Uosto direkcija  planuoja panaudoti ir nepalankiomis oro sąlygomis vedant į uostą laivus. A.Latakas pastebėjo, jog jį sunkiais 2020 metais džiugino ne tik jūrinės bendruomenės susikaupimas, bet ir valstybės tarnybų – kaip muitinės, pasieniečių, nacionalinio sveikatos centro supratinga veikla uoste. Gerai dirbo ir „Lietuvos geležinkeliai“, kiti įvairūs transporto veiklos partneriai. Jį pradžiuginęs ir pagerėjęs ryšys su Klaipėdos miesto savivalda, Klaipėdos gyventojų bendruomenėmis.

Daugiau dėmesio – aplinkosaugai

Kartu A.Latakas akcentavo ir galvos skausmu tampančią problemą, kurią uostui tenka spręsti. 2020 metais uoste buvo trys atvejai, kai akvatorijoje pastebėti naftos produktų, nors ir nedideli kiekiai.

Nors Uosto direkcija tiesiogiai neatsakinga už taršą, tačiau žmonės teršėjais laiko ne laivus, kurie greičiausiai ir prapila naftos produktus, o uostą.

„Dviems atvejais nėra nustatyta kaltininkų ir tai nėra gerai, nes dėl nebaudžiamumo gali atsirasti ir kitų panašių atvejų. Šioje srityje turėsime dar aktyviau veikti kartu su aplinkos apsaugos tarnybomis“, – teigė A.Latakas.

Jo teigimu, Uosto direkcija yra suplanavusi lėšų įsigyti dronų, kitos stebėjimo įrangos, kuri dar įdėmiau analizuotų tai, kas vyksta uoste.

Žaliojo uosto koncepcijai, aplinkosaugai Klaipėdos uostas ateityje planuoja skirti ypač didelį dėmesį. Jis planuoja būti tarp sertifikuotų žaliųjų Europos uostų. Parengti arba rengiami projektai, kaip uoste pereiti prie švaraus kuro analogijas naudojančių pagalbinių laivų, elektros tiekimo į atplaukiančius laivus, jungiamasi prie didelių europinių aplinkosauginių uostų projektų. Įvairiems aplinkosauginiams ir uosto projektams Klaipėdoje tikimasi gauti ir papildomų lėšų pagal klimato kaitos programas.