Jau rašyta, kad geriausią kainą "Amber Grid" skelbtame konkurse pateikė Kauno bendrovė KRS kartu su Baltarusijos "Beltruboprovodst roj" – apie 91 mln. eurų. Tačiau šis duetas buvo eliminuotas, paskelbus, kad sutartis su juo negalima dėl nacionalinio saugumo interesų.

Eliminavus geriausią kainą siūliusius rangovus, "Amber Grid" jau ruošė sutartį dažnai bendrovės skelbiamus konkursus laiminčiai "Alvorai" ir jos partnerei "Šiaulių dujotiekio statybai".

Tačiau įsikišo Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), įpareigojusi "Amber Grid" atlikti pakartotinį siūlymų vertinimą. Konkursu susidomėjo ir teismas, kuriam skundą dėl galimai neskaidraus konkurso pateikė kitas konkurso dalyvis – "MT Group".

VPT ir teismo sprendimo dar teks palaukti, tačiau ir be jų verdiktų "Amber Grid" ir "Alvoros" sąsajos yra akivaizdžios.

Rinkoje – pokyčiai

Šalyje esančių dujotiekių remonto, renovacijos, naujų vamzdynų statybos darbų pagrindiniais tiekėjais būdavo dvi bendrovės "Šiaulių dujotiekio statyba" ir "Kauno dujotiekio statyba". Su šiauliečiais tuometė AB "Lietuvos dujos", VPT duomenimis, nuo 2005 m. buvo pasirašiusi net 62 sutartis, su kauniečiais – vos 8.

Kur "Alvorai" pavyko pagauti paukštę, nešančią auksinius kiaušinius?

Situacija pasikeitė, kai pagal ES reikalavimus buvo restruktūrizuota AB "Lietuvos dujos". Pastaroji 2013 m. birželio 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įkūrė AB "Amber Grid", taip atskiriant gamtinių dujų perdavimo veiklą. Bendrovės valdomą perdavimo sistemą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dujų kompresorių stotys, dujų apskaitos ir skirstymo stotys, dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginiai, duomenų perdavimo ir ryšio sistemos.

"Amber Grid" skelbiamus darbų konkursus šiauliečiai yra laimėję aštuonis kartus, kauniečiai – tik tris. O štai "Alvora" viena arba drauge su kitomis bendrovėmis pagavo aukso paukštę – "Amber Grid" su vilniečiais yra pasirašiusi net aštuoniolika sutarčių.

"Amber Grid", įsigydama paslaugas ir prekes, visais atvejais organizuoja pirkimų konkursus ir griežtai laikosi juos apibrėžiančių įstatymų. Sutartys su jūsų minima rangos įmone "Alvora" taip pat buvo pasirašytos tik tada, kai įmonė laimėjo "Amber Grid" skelbtus pirkimus. Nuo 2015 m. pradžios su "Alvora" buvome sudarę sutarčių už maždaug 11,7 mln. eurų. Šiuo metu įmonė su "Alvora" yra sudariusi vieną sutartį dėl magistralinių dujotiekių galimų nedidelės apimties remonto ir avarinių darbų, kurios maksimali vertė yra 1,8 mln. eurų", – redakcijai teigė "Amber Grid" atstovė Laura Šebekienė.

Vis dėlto L.Šebekienės atsakymas netikslus. Dar 2014 m. "Alvora" su kitomis dviem bendrovėmis triūsė ties Klaipėdos magistraliniu dujotiekiu – bendra darbų vertė buvo 1,7 mln. eurų. Tais pačiais metais, tik keliais mėnesiais vėliau, "Alvora" kartu su "Kauno dujotiekio tiesimu" ir "Šiaulių dujotiekio tiesimu" laimi 45,5 mln. vertės konkursą darbams magistraliniame dujotiekyje Klaipėda–Kuršėnai. Bendrovė yra tiesusi dujotiekius Tauragė–Klaipėda, Pabradė–Visaginas, Panevėžys–Klaipėda, Šakiai–Jurbarkas, Kaunas–Šakiai, Šakiai–Kaliningradas, taip pat dalyvavo tiesiant dujotiekį į Klaipėdos SGD terminalą.

VPT duomenimis, 2013–2018 m. su "Alvora" ir jos partneriais, subrangovais "Amber Grid" yra pasirašiusi sutarčių už maždaug 58,4 mln. eurų. Tai yra didelė dalis visų "Amber Grid" skelbtų konkursų. "Alvoros" grupės (kartu su antrinėmis bendrovėmis Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje) konsoliduotos pajamos pernai augo 32,5 proc., iki 46,3 mln. eurų, grynasis pelnas – 2,1 karto, iki 1,291 mln. eurų. Vien pagrindinės įmonės "Alvora" pajamos padidėjo 18,9 proc., iki 35,445 mln. eurų, grynasis pelnas sumenko 12,6 proc. iki 660,5 tūkst. eurų. Planuojama, kad bendra grupės apyvarta šiemet sieks 36,41 mln. eurų, ikimokestinis pelnas – 2,81 mln. eurų.

Korupcijos neįžvelgia

Tad kur "Alvorai" pavyko pagauti paukštę, nešančią auksinius kiaušinius? Dienraščiui pavyko atsekti gana keistų sutapimų.

2015 m. sausio pabaigoje, kai "Alvora" jau turėjo dvi sutartis su "Amber Grid", iš AB "Lietuvos dujos" Dujų tinklo tarnybos direktoriaus ir valdybos nario pareigų atsistatydino Tomas Šidlauskas.

"Beveik 20 metų bendrovėje dirbęs p. Šidlauskas reikšmingai prisidėjo prie daugelio valstybei svarbių infrastruktūrinių projektų įgyvendinimo, dujų skirstymo sistemos išplėtojimo. Tiek bendrovės vadovai, tiek darbuotojai p. Šidlauskui dėkoja už puikų bendradarbiavimą, profesionalų ir rezultatyvų darbą kuriant kuo didesnę vertę klientams bei visai šalies ekonomikai", – oficialiame pranešime tada teigė Liudas Liutkevičius, "Lietuvos dujų" tuometis valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.

2015 m. sausį atsistatydinęs T.Šidlauskas naują darbą suranda ne kokioje nors valstybės institucijoje, o "Alvoroje". Čia jis užima departamento direktoriaus kėdę, o šių metų rugsėjo pradžioje tampa "Alvoros" generaliniu direktoriumi – savo kėdę jam užleidžia vienas iš trijų bendrovės akcininkų Nikolajus Kolesnikas.

Dienraštis ketino T.Šidlausko paklausti, kur slypį paslaptis "Alvorai" laimint "Amber Grid" skelbiamus konkursus. Susisiekus su bendrove telefonu, jos sekretorė pranešė, kad T.Šidlauskas su žurnalistu kalbėti nenori.

Dienraščio redakcija raštu kreipėsi ir į "Amber Grid", prašydama pakomentuoti situaciją, kai T.Šidlauskui pradėjus dirbti "Alvoroje", jai ėmė sektis viešųjų pirkimų konkursuose. L.Šebekienė į tai nieko neatsakė. Į analogišką paklausimą neatsakė ir Energetikos ministerija, ir Vyriausybė.

Atrodo, kad problemos nemato ir STT agentai. Užklausus, ar dienraščio pateiktoje schemoje nebūtų galima įžvelgti galimos korupcijos požymių, Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė teigė, kad jos vadovaujamas skyrius neteikia konkrečios situacijos vertinimo.

Įsikišo Vyriausybė

T.Šidlauskas – ne vienintelis aukštas pareigas valstybės tarnyboje ėjęs asmuo, nutūpęs į "Alvoros" lizdą. Bendrovės plėtrai vadovauja ne ką mažiau spalvinga asmenybė – Tomas Karpavičius, ilgametis Susisiekimo ministerijos kancleris. Iš šių pareigų jis atsistatydino 2016 m. gruodį. Beje, T.Karpavičiaus žmona ilgus metus buvo dešinioji skandalingojo bankininko, šiuo metu Rusijoje besislapstančio nuo Temidės Vladimiro Romanovo artima ranka Ūkio banke, o pats tuometis Susisiekimo ministerijos valdininkas buvo esminė figūra, kurios sprendimas nulemdavo šalies kelių infrastruktūros likimus.

T.Karpavičiui buvo pavaldus ir dabartinis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkas, Vyriausybės vicekancleris Alminas Mačiulis, vadovavęs ministerijai pavaldžiai Transporto investicijų direkcijai.

Vyriausybės vicekanclerio A.Mačiulio vadovaujama komisija priėmė palankų sprendimą "Alvorai", kurioje vadovaujamąsias pareigas užima T.Karpavičius.

Būtent A.Mačiulio vadovaujama komisija nusprendė, kad iš šio "Amber Grid" konkurso reikia eliminuoti geriausią kainą pasiūliusią "Beltruboprovodstroj". Baltarusiai iš konkurso pašalinti kaip neatitinkantys nacionalinio saugumo interesų, nes įmonė turi keliančių grėsmę šalies saugumui ryšių su Rusijos valstybės institucijomis ar jų fiziniais ir juridiniais asmenimis. Jeigu būtų su ja pasirašyta sutartis, jai būtų suteikta prieiga prie strateginės infrastruktūros – vamzdyno, čiaupų, Jauniūnų dujų kompresorių stoties ir tarpvalstybinės Santakos dujų apskaitos stoties įrangos, taip pat prie magistralinių dujotiekių nuotolinio valdymo informacinės sistemos ("Skada"). Baltarusiai Vyriausybei yra pateikę 10 mln. eurų vertės pretenziją – tokia suma įmonė įvertina sąnaudas ir prarastą naudą.

A.Mačiulio vadovaujamai komisijai "Alvora" neužkliuvo, nors turi antrinę bendrovę ne tik Baltarusijoje, bet ir Kaliningrade. Baltarusijoje veikianti "Alvora Bel" yra tiesusi naftotiekį Novopolockas–Fanipolis (Minsko priemiestis), ji turi leidimą tiesti ne tik naftotiekius, bet ir dujotekius. Įgyvendino ne vieną Baltarusijai ir Rusijai svarbų projektą.

Nepatvirtintais duomenimis, "Amber Grid" glaudžių sąsajų turi ir su kitomis jos konkursus laiminčiomis bendrovėmis. Juos sieja ne tik profesiniai reikalai, bet ir laisvalaikis, pavyzdžiui, žvejyba.

Šią savaitę, nesulaukęs kadencijos pabaigos, "Amber Grid" generalinio direktoriaus postą netikėtai paliko Saulius Bilys, bendrovei vadovavęs nuo 2013 m. iki. Iki tol jis vadovavo "Lietuvos dujų" Strateginio vystymo skyriui. "Esu dėkingas visiems kolegoms, su kuriais kartu dirbome, tačiau atėjo pokyčių metas tiek man, tiek ir bendrovei", – bendrovės pranešime cituojamas S.Bilys. Jis teigia, kad tokį sprendimą priėmė dėl asmeninių priežasčių, o konkrečius sprendimus dėl ateities planų ketina priimti vėliau.