Per metus unikalių skolininkų skaičius sumažėjo vos 0,6 proc. arba 264 įmonėmis, kai prieš dvejus metus skolingų įmonių skaičius susitraukė 12,9 proc. arba 3 tūkst. įmonių. Per dešimtmetį įmonių skolų suma sumažėjo 4,2 karto nuo 1,4 mlrd. Iki 328 mln. eurų.

Didžiausios įmonių skolų sumos 2023 metų pradžioje buvo – finansų ir draudimo (apie 209 mln. eurų), informacinių technologijų ir telekomunikacijų (31,2 mln. eurų), įmonių administravimo ir verslo valdymo (21,8 mln. eurų), mokslo ir technologijų (18 mln. eurų), prekybos (16,8 mln. eurų), elektros ir dujų tiekimo (7,7 mln. eurų), gamybos (5,6 mln. eurų) bei statybos (5 mln. eurų) srityse.

Įmonių skolos finansų ir draudimo sektoriui sudaro beveik 68 proc. visos skolų sumos – iš jos 200 mln. yra skolos finansinėms institucijoms, 7,8 mln. eurų – bendrovėms, teikiančioms paslaugas finansų ir draudimo sektoriui, bei 1,3 mln. eurų – skolos draudimo įmonėms.

Įmonių skolos finansų institucijoms paprastai sudaro didžiausią skolų dalį.

„Įmonių skolos finansų institucijoms paprastai sudaro didžiausią skolų dalį. Pirmiausia, tai nulemta pačių finansų įstaigų veiklos specifikos ir prisiimamos rizikos dėl paskolų negrąžinimo. Kita vertus, būtent šios įstaigos greičiausiai užfiksuoja skolas bei reguliariai teikia informaciją apie skolininkus“, –  pranešime sakė „Creditinfo Lietuvos“ vadovas Aurimas Kačinskas.

Absoliučią informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriaus fiksuotų skolų dalį – 99 proc. arba 31 mln. eurų – sudaro negrąžintos sumos telekomunikacijų bendrovėms. Dar 76,2 tūkst. eurų skolų registravo programinės įrangos kūrėjai, 51,8 tūkst. eurų – leidybos įmonės.

Prekybos sektoriuje daugiausia skolų – 78,5 proc. arba 13,2 mln. – registravo didmenininkai, o mažmeninės prekybos srityje užfiksuota 2,6 mln. eurų skolų (15,5 proc.).

Pasak bendrovės verslo plėtros ir strategijos vadovės Jekaterinos Rojakos, pastebima tendencija, kad turimas skolas stengiamasi mažinti, tačiau tuo pat metu didėja besidominčiųjų vartojimo kreditais.

„Jei patikrintume kitus duomenis, aiškiai matosi tendencija, kad stengiasi skolas mažinti, ypatingai įžengiant į naujuosius metus pagyvėjo atsiskaitymas tarpusavyje bet tai reiškia, kad ne tik pačios įmonės ar gyventojai stengiasi atsikratyti skolų, bet ir paraginimai iš kitos pusės, kam yra skolingi“, – LRT radijui sakė J. Rojaka.

„Tai siejama su tuo, kad ir finansų kaina auga, auga palūkanų normos. Ne taip lengvai įmonėms gauti paskolas ir tam tikriems gyventojams“, – kalbėjo ji.

Bankrotų pernai buvo 1115, kai prieš metus 730, palyginimui 2008-aisias bankrotų skaičius nesiekė vieno tūkstančio.

J. Rojakos teigimu, nuo praėjusių metų antros pusės maždaug 30 proc. daugėja besidominčiųjų vartojimo kreditais.

Analitikė taip pat teigė, kad pastebimas vartojimo paskolų ir bankrotų skaičiaus augimas.

„Bankrotų pernai buvo 1115, kai prieš metus 730, palyginimui 2008-aisias bankrotų skaičius nesiekė vieno tūkstančio“, – sakė ji.

Gamybos sektoriuje daugiausia skolų registravo gėrimų gamintojai

Tarp gamintojų 39,5 proc. skolų (2,2 mln. eurų) registravo gėrimų gamintojai, beveik 14 proc. (758 tūkst. eurų) – įrangos ir gamybos priemonių gamintojai, beveik 9 proc. (483 tūkst. eurų) – spaudos ir įrašų įmonės, 4 proc. (266 tūkst. eurų) – maisto gamybos įmonės ir 3,9 proc. (221 tūkst. eurų) – gumos bei plastiko gaminių bendrovės.

Kiek mažiau skolų užfiksavo kitų produktų gamintojai: popieriaus (178 tūkst. eurų), transporto įrangos (109 tūkst. eurų), medienos gaminių (85 tūkst. eurų), elektros įrangos (47,5 tūkst. eurų), baldų (45 tūkst. eurų), elektroninės bei optinės įrangos (26 tūkst. eurų).

Transporto, pervežimų ir kurjerių sektoriuje iš 4,4 mln. eurų skolų daugiausia atitenka pašto bei kurjerių įmonėms (2,3 mln. eurų arba 51,8 proc.) bei sandėliavimo ir transporto aptarnavimo įmonėms (1,5 mln. eurų, 34,4 proc.).

A. Kačinsko teigimu, daugiau kaip 50 proc. registruotų skolų būna gražinamos per 30 dienų nuo jų paskelbimo.