Apeliacinis teismas konstatavo, kad koncernas „Icor“ bei jo akcininkai savo skunde nepateikė pagrįstų argumentų, kurie paneigtų Vilniaus apygardos teismo sprendimą bei sudarytų pagrindą jį atmesti.

„Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, kad ieškinio atsisakymas ir atsakovių pašalinimas iš bylos nagrinėjimo nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų bei viešojo intereso“, – nutarė teismas.

Koncernas „Icor“, jo akcininkai Andrius Janukonis, Linas Samuolis bei buvęs Vilniaus meras, Seimo narys Artūras Zuokas Apeliaciniam teismui skundė Vilniaus apygardos teismo liepos 24 dienos nutartį prašydami panaikinti jos dalį, kuria byla nutraukta atsakovių „Veolia Environnement“, „Veolia Baltics and Eastern Europe“, „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ atžvilgiu ir jos buvo pašalintos iš bylos.

Apeliaciniam teismui jie kaip papildomą įrodymą siekė pateikti Vyriausybės ir „Veolios“ taikos sutartį, tačiau teismas atsisakė ją vertinti, nes taikos sutartis nėra bylos nagrinėjimo dalykas.

„Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas“, – rašoma nutartyje.

Apygardos teismas liepą nutarė, kad Energetikos ministerijos dalies ieškinio reikalavimų atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir (ar) viešajam interesui, todėl nutraukė bylą prieš įmones „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus energija“ ir „Litesko“. 

Laukiant Apeliacinio teismo sprendimo Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 8 dieną atidėjo rugsėjo 10 dieną numatytą bylos posėdį, BNS pranešė Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

BNS anksčiau rašė, kad šiame teisme liko valstybės ieškinio dalis koncernui „Icor“, A. Janukoniui, L. Samuoliui bei A. Zuokui.

Energetikos ministerija skelbė, kad patikslinus ieškinio reikalavimą valstybė iš jų reikalauja atlyginti daugiau nei 50 mln. eurų žalą.  

Vyriausybė ir „Veolia“ liepos 17 dieną pranešė sudariusios taikos sutartį, iš esmės užbaigiančią didžiąją dalį ilgus metus trukusių teisminių ginčų dėl savivaldybių šilumos ūkio nuomos su „Veolia“ įmonėmis Lietuvoje.

Pagal susitarimą „Veolia“ atsisakė savo ieškinio Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID) Vašingtone ir sumokės 35 mln. eurų žalos atlyginimą valstybei, o ši atsiėmė dalį 240,7 mln. eurų vertės ieškinio Lietuvos teisme.

Taikos sutartis neapima reikalavimų „Icor“, A. Janukoniui, L. Samuoliui ir A. Zuokui, todėl ministerijos ieškinys jiems liko teisme.

ICSID arbitražas, nagrinėjęs „Veolia“ 2016 metais inicijuotą bylą prieš Lietuvos valstybę, kur Prancūzijos įmonė reikalavo 102 mln. eurų žalos atlyginimo už jos investicijas į Vilniaus šilumos ūkį, taip pat gavo pranešimą apie sudarytą taikos sutartį, bet galutinai byla jame bus baigta, kai įsiteisės Lietuvos teismo sprendimas dėl reikalavimų „Veoliai“ ir jos įmonėms atsisakymo.

BNS rašė, jog 2020 metų liepą Vilniaus teismui pateiktą valstybės ieškinį grupei „Veolia“, jos valdomoms įmonėms bei su jomis susijusiems asmenims dėl 240,7 mln. eurų žalos atlyginimo teismas iš esmės pradėjo nagrinėti gegužę. Jo posėdžiai buvo numatyti iki metų pabaigos.

Valstybės advokatai gegužę teigė, jog „Veolia“ per savo partnerius sukūrė korupcijos finansavimo schemą, darė poveikį šalies institucijoms, neteisėtai pelnėsi iš šilumos kainų vartotojams, taip pat Lietuvoje pasitelkė vietos partnerius, kurių ofšorinėms įmonėms užsienyje už neatliktus darbus ir paslaugas pervedė apie 16 mln. eurų.

Lietuva siekė įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999-2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkio nuomos sutartis dešimtyje šalies savivaldybių.

Tuo metu „Veolia“ teigė, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį, o jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalavo  102 mln. eurų žalos atlyginimo.