Statytojai gali būti įpareigoti ateityje statyti tik tokius visuomeninės paskirties ir kitus negyvenamuosius pastatus, kuriuose būtų įrengtos specialios erdvės apsaugoti žmones nuo sprogimų karo atveju. Toks pasiūlymas statytojams kelia skirtingų minčių. Ar tai nebūtų tik rūpinimosi saugumu imitacija?

Nustatys reikalavimus

Atsakingų institucijų inicijuojamas siūlymas įpareigotų statyti sustiprintas požemines konstrukcijas – rūsius, požemines automobilių aikšteles, jos galėtų apsaugoti žmones, laikinai ten besislepiančius nuo galimos pastato griūties, kurią galėtų sukelti sprogimai.

Pasiūlymas bus svarstomas Vyriausybėje, o prireikus teisės aktus turėtų ruošti Aplinkos ministerija (AM). Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento laikinai einančio pareigas Civilinės saugos valdybos viršininko Ernesto Trunovo, departamentas kartu su Vidaus reikalų ministerija (VRM) pasiūlymą dėl statybų sektoriaus teisinės bazės tikslinimo Vyriausybei teikė pernai spalį. Ši pavedė AM kartu su kitomis institucijomis įvertinti esamą teisinę bazę ir pateikti atitinkamų pasiūlymų. Šiuo metu VRM ir departamentas kartu su AM nagrinėja galimybes nustatyti atitinkamus reikalavimus statiniams ir jų eksploatacijai.

Brangimo nesibaimintų

Bendrovės "Statybos projektų ekspertizės centras" direktorius Almantas Indriliūnas mano, kad tokie galimi nauji reikalavimai neturėtų gąsdinti statytojų.

"Ir dabar galioja gaisrinės saugos reikalavimai, kuriuose  atsižvelgiama į galimo sprogimo atvejus. Tiesa, galimi sprogimai numatomi ne iš išorės, o viduje, tačiau patys normatyvai yra tinkami. Didelio normatyvinės bazės išplėtimo aš neprognozuočiau, – komentavo A.Indriliūnas. – Jeigu bus reglamentuota, kad pastatuose turi būti įrengiamos slėptuvės, tuomet statyba šiek tiek pabrangtų, tačiau tikrai nemanau, kad smarkiai."

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis taip pat mano, kad nauji reikalavimai pabrangintų statybas, tačiau dar labai sunku būtų spręsti kiek. Kitas klausimas, kam tektų šio pabrangimo našta. "Požemines automobilių aikšteles ir dabar turime beveik visuose naujuose pastatuose, jeigu juos reikėtų papildomai sutvirtinti, technologiškai tai padaryti nėra labai sudėtinga", – sakė jis.

Tik dalelytė sprendimo

Pasak R.Dargio, pats valstybės rūpinimasis piliečių saugumu yra geras ir gražus, bet reikėtų gerokai plačiau diskutuoti šiuo klausimu. "Sovietiniais laikais buvo įrengtos slėptuvės, reikėtų jas inventorizuoti, taip pat įvertinti visas saugos zonas, kurios jau yra pastatytos ir apgyvendintos. Juk jeigu kalbame tik apie naujus statinius, tai geriausiu atveju išspręstų tik 3–4 proc. gyventojų saugumo klausimą. Jeigu tai yra rimtas valstybės rūpinimasis piliečiais, jo mastą įsivaizduočiau visai kitokį", – savo požiūriu dalijosi R.Dargis.

Anot jo, su ekspertais reikėtų aptarti visų pirma tai, ar apskritai galima XX a. karų patirtį tiesiogiai taikyti norint saugotis nuo galimų ateities karų. "Man didelė mįslė, ar mes taip įsivaizduojame galimą trečią pasaulinį karą arba rimtą konfliktą. Tuomet reikia priimti kompleksiškus sprendimus. Ir tik vienas šių sprendimų galėtų būti naujų statinių, pritaikytų apsisaugojimui, įrengimas", – mano R.Dargis.

Įmonių grupės "Eika" įkūrėjas pasidalijo įspūdžiais iš Suomijos, kurioje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos kiekviename name įrengiamos slėptuvės, pritaikytos ir branduoliniam karui, su ventiliacinėmis sistemomis, galimybe laikyti maistą. "Kai kuriose Europos valstybėse net galioja įstatymai, kad gyventojas privalo turėti neliečiamų maisto atsargų dviem trims savaitėms. Jeigu jau rimtai susirūpinta, tai turi būti išsamiai peržiūrėta ir aptarta. Populistiniai pasisakymai, kad kažką liepsime statybininkams ir taip parodysime rūpinimąsi piliečiais, yra, švelniai tariant, neišsamūs", – įsitikinęs R.Dargis.

Poreikis akivaizdus

Neramiame geopolitiniame fone, norint sustiprinti gyventojų saugumo jausmą ir padidinti realias galimybes apsisaugoti puolimo atveju, dabartinių priemonių iš tiesų nepakaktų.

Dalį anksčiau funkcionavusių bunkerių savivaldybės yra pardavusios privatiems asmenims, nes nebuvo skiriama lėšų jiems išsaugoti.

Pagal 2009 m. atliktą slėptuvių apskaitą šalyje buvo 924 slėptuvės – bunkeriai, apie kurių įrengimo vietas žinojo tik atsakingos institucijos. Slėptuvės nebuvo žymimos specialiais civilinės saugos ženklais, šalia jų gyvenantys žmonės negalėjo tikėtis pasislėpti jose nelaimės metu. Šiuo metu apie 30 proc. šalyje esančių bunkerių yra visiškai apleisti, prišiukšlinti ir neatitinka statybos techninių bei higienos normų reikalavimų, o 60 proc. kitų slėptuvių ekstremalios situacijos atveju nebūtų galima naudoti pagal paskirtį.

Šiuo metu kaip kolektyvinės apsaugos statinys Lietuvoje yra pasirinktas 1 771 pastatas ir statinys. VRM žiniomis, juose šiuo metu būtų galima paslėpti iki 30 proc. gyventojų, bet net ir specialiai pasirinkti statiniai nebūtinai užtikrintų laikiną apsaugą karo atveju – nėra tinkamai įvertinta jų griūties rizika.

Kaip sužinoti apie apsaugos statinius?

Kiekviena savivaldybė rūpinasi savivaldybėje gyvenančių ir esančių žmonių apsauga ir iš anksto numato kolektyvinei apsaugai skirtus statinius (patalpas). Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai. Vidutiniškai kiekviena savivaldybė yra numačiusi tiek vietos kolektyvinės apsaugos statiniuose, kad juose tilptų apie 20 proc. savivaldybės gyventojų. Vienam žmogui skiriama 1,5 kv. m patalpos ploto. Gyventojai, gavę pranešimą apie iškilusią grėsmę ir apie būtinumą pasitraukti į saugias vietas, neturintys saugios vietos ar galimybės evakuotis nurodyta kryptimi, privalo eiti į artimiausius kolektyvinės apsaugos statinius.

Kur yra artimiausi kolektyvinės apsaugos statiniai, galima sužinoti savivaldybės interneto svetainėse. Visos patalpos ar statiniai, skirti kolektyvinei apsaugai, turi būti pažymėti specialiuoju ženklu, gerai matomu iš toli bet kuriuo paros metu.

Skubant slėptis į kolektyvinės apsaugos statinį, nereikia imti daug daiktų. Užtenka pasiimti asmens dokumentus ir vaistų, jei turite sveikatos problemų. Einantieji su mažais vaikais turėtų paimti maisto vaikui, vienkartinių sauskelnių, antklodę, žaislą.

Saugus buvimo laikas sandariose patalpose yra ribotas. Kad ir kokios jos būtų sandarios, yra rizikos, kad tarša iš išorės vis tiek po truputį skverbsis į vidų. Be to, žmonėms ilgesnį laiką pabuvus uždaroje patalpoje, joje pradeda kauptis anglies dvideginis, šiluma, drėgmė ir susidaro sveikatai kenksmingos sąlygos.

Šaltinis: KAM leidinys "Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui"