Vasario 3–8 dienomis Valstybingumo studijų centro užsakymu atlikta apklausa, kurioje klausta, ar gyventojai pritaria tam, kad Lietuvos piliečių vardai ir pavardės pasuose būtų rašomi kita (nevalstybine) kalba vietoje valstybinės (lietuvių) kalbos. Tam pritarė 26,7 procento, nepritarė – 55,1 procento, negalėjo atsakyti 18,2 procento respondentų.

Tos pačios tendencijos matyti visose pajamų, išsilavinimo ir amžiaus grupėse, gyvenamosiose vietovėse: visose jose nepritariančiųjų naujajai tvarkai yra dviženkliu procentu daugiau nei ją palaikančiųjų. Pastebėtina, kad net Vilniuje, kur beveik pusė gyventojų yra ne lietuvių tautybės, įrašus pasuose nevalstybine kalba palaikė 26,5 procentai, nepalaikė – 45 procentai respondentų.

„Vilmorus“ taip pat klausė, ar gyventojai pritarė, kad viešieji užrašai (gatvių, gyvenviečių pavadinimai) kitakalbių gausiai gyvenamose vietovėse būtų rašomi nevalstybine kalba vietoje valstybinės lietuvių kalbos. Tokiam pakeitimui pritartų 16,3 procento, o nepritartų 67,3 procento respondentų. 16,4 procentų teigė nežinantys arba į klausimą neatsakė.

„Prieš kiek daugiau nei dešimtmetį į Lietuvos politinę darbotvarkę asmenvardžių rašymo pasuose ir vietovardžių rašymo nevalstybine kalba vietoje valstybinės klausimus atnešė Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Nuo tada šiuos klausimus perėmė ir pradėjo kelti didžiausios nacionalinės partijos – iš pradžių LSDP, o galiausiai ir TS-LKD. Būtent jų ir liberalų balsais 2022 metų pradžioje įteisinti paso įrašai nevalstybine kalba vietoje valstybinės. Dėl tokio sprendimo atitikimo Konstitucijai įvertinimo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, o lenkakalbiai politikai iš karto pareiškė, kad pakeitimai nepakankami ir nesprendžia Lietuvos lenkų problemų. Tam esą būtinas ir diakritinių ženklų, kaip perbraukta „L“ ir kiti, įteisinimas. TS-LKD atstovai, įskaitant premjerę I. Šimonytę, neatmetė tokios galimybės ateityje. Toliau keliamas lieka ir vietovardžių – gatvių ir gyvenviečių – pavadinimo rašymo klausimas. Nors dažniausiai teigiamas noras rašyti kita kalba greta valstybinės, faktiškai ypač Pietryčių Lietuvoje nuolatos susiduriama su tuo, kad lenkiški užrašai tiesiog pakeičia lietuviškus. Reikšminga tai, kad nei asmenvardžių, nei vietovardžių klausimu niekada nebuvo tiriama visuomenės nuomonė, viešumoje nebuvo pasirodę jokie apklausų rezultatai. „Vilmorus“ atliktas tyrimas pagaliau suteikia tokią galimybę“, – situaciją komentavo politologas, VU doktorantas Vytautas Sinica.

Gyventojų apklausą įmonė „Vilmorus“ vykdė 2022 vasario 3–8 dienomis. Tyrimo metu telefonu buvo apklausti 1005 respondentai. Galima tyrimo paklaida – 3,1 procento.