- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Mano BŪSTAS“, palyginti su kitomis daugiabučių priežiūros įmonėmis, aiškiausiai ir suprantamiausiai savo klientams suteikia galimybę stebėti, kiek jų namai turi kaupiamųjų lėšų. Tai paaiškėjo atlikus nepriklausomą reprezentatyvų daugiabučių namų gyventojų nuomonių tyrimą.
2015 m. valstybė priėmė įstatymą, pagal kurį visi daugiabučiai namai privalo kaupti lėšas būtiniems remonto darbams. Įsigaliojus naujajai tvarkai, pasigirsdavo gyventojų nusiskundimų, kad dalis būsto priežiūros įmonių nenoriai leidžia klientams susipažinti su kaupiamųjų lėšų likučiu arba iš viso neteikia tokios informacijos.
Įvertino geriausiai
Šią vasarą pasaulyje pirmaujanti duomenų, įžvalgų ir konsultacijų bendrovė „Kantar“ atliko gyventojų nuomonės tyrimą, kurio metu teiravosi, kaip aiškiai ir suprantamai jų namų administratoriai suteikia galimybę stebėti kaupiamųjų lėšų likutį.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad patogiausiai šią paslaugą teikia „Mano BŪSTAS“. Šios įmonės klientai kaupiamųjų lėšų komunikavimo paslaugą, palyginti su kitomis įmonėmis, įvertino geriausiai.
Net 67 proc. apklaustų įmonės klientų teigia, kad „Mano BŪSTAS“ suteikia galimybę patiems lengvai ir paprastai pasitikrinti, kiek jų namas turi sukaupęs lėšų. Tarp kitų administruojančių įmonių klientų teigiamai atsakiusiųjų skaičius siekė 49 proc. Be to, net 38 proc. apklaustųjų ne „Mano BŪSTO“ klientų, nesinaudojančių galimybe pasitikrinti ir stebėti kaupiamąsias lėšas, atsakė nežinantys, kur ir kaip skelbiami duomenys apie kaupiamųjų lėšų likučius.
Likutis – telefono arba kompiuterio ekrane
„Mano BŪSTO“ direktorius Mindaugas Genys pastebi, kad vis daugiau įmonės klientų žino ir naudojasi jiems priklausančia galimybe nuolat stebėti, kiek jų namas turi kaupiamųjų lėšų. Jo teigimu, tokią galimybę visiems savo klientams, be jokių išlygų ir išimčių, įmonė pasiūlė prieš beveik ketverius metus, kai suteikė galimybę naudotis savitarnos platforma „eBŪSTAS“.
„Puikiai suvokiame, kad klientams yra svarbu bet kada pasitikrinti, kiek jų namo fonde yra kaupiamųjų lėšų. Pagal tai gyventojai gali planuoti didesnės apimties remonto darbus arba kitas būsto gerbūvio išlaidas. Todėl pirmieji ir kol kas vieninteliai rinkoje savo klientams siūlome tai matyti bet kuriuo paros metu. Jiems tereikia prisijungti prie savitarnos platformos ar mobiliosios programėlės „eBŪSTAS. Čia rodomas ne tik kaupiamųjų lėšų likutis, bet ir visa informacija, kur ir kam šios lėšos buvo panaudotos“, – akcentavo M. Genys.
Padeda skaitmeninės priemonės
„Mano BŪSTO“ direktoriaus teiginius patvirtina ir tyrimų bendrovės „Kantar“ rezultatai. Įmonės klientų, turinčių galimybę pasitikrinti ir stebėti privalomai kaupiamas lėšas, pasiteiravus, kokiais būdais jie gali pasitikrinti kaupiamųjų lėšų likutį, didžioji dauguma nurodė įmonės skaitmeninius kanalus. 57 proc. respondentų šią informaciją pasitikrina „Mano BŪSTO“ interneto svetainėje, o 32 proc. – per mobiliąją aplikaciją „eBŪSTAS“.
Panašu, kad kitų administruojančių įmonių klientams, turintiems galimybę pasitikrinti ir stebėti privalomai kaupiamas lėšas, šią informaciją gauti ne taip paprasta ir reikia pastangų. Beveik 60 proc. respondentų teigė, kad su tokia informacija jie gali susipažinti savo administratoriaus paprašę raštu arba e. paštu.
„Kantar“ tyrimas buvo atliktas šių metų liepos 9–28 d. Apklausoje dalyvavo 637 vyresni nei 18 metų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių daugiabučių namų gyventojai.
Net 67 proc. apklaustų įmonės klientų teigia, kad „Mano BŪSTAS“ suteikia galimybę patiems lengvai ir paprastai pasitikrinti, kiek jų namas turi sukaupęs lėšų.

NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Neradus tinkamo kandidato vėl ieškoma Žemės ūkio duomenų centro vadovo
Neradus tinkamo kandidato iš naujo skelbiamas Žemės ūkio duomenų centro vadovo konkursas. ...
-
„Grindos“ vadovas A. Griškevičius palieka postą4
Vilniaus kelių ir gatvių, lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir plėtros, viešųjų miesto teritorijų priežiūros įmonės „Grinda“ vadovas Andrius Griškevičius palieka įmonę. ...
-
Rūšiuotojų planai prie Klaipėdos stringa?1
Kartą už pažeidimus jau išprašyta iš uostamiesčio bendrovė „Ekonovus“ puoselėjo planus įsirengti atliekų rūšiavimo aikštelę prie pat Klaipėdą žyminčio ženklo magistralėje. Tačiau sukilus Klaipėdo...
-
„Maximai“ paskelbus juokingai mažas kainas, pirkėjai plūstelėjo į parduotuves: prekes šluote šluoja44
Lietuviškam prekybos tinklui „Maxima“ rugsėjo pradžioje paskelbus „Anekdotas, o ne kaina“ pasiūlymą, šalies gyventojai suplūdo į parduotuves. Skaičiuojama, kad juokingai mažų kainų prekių per pirmąją savaitę ...
-
Inovatyvumu – tvarios ateities link
Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje prieš 30 metų pirmąja investuotoja tapo JAV kompanija „Philip Morris International“ (PMI). Šiandien šio fabriko Klaipėdoje gaminama produkcija pagal eksporto dalį – antra lietuv...
-
Pirkėjams sutaupyti padedančios programėlės „Lidl Plus“ II-asis gimtadienis: klientų laukia dovanos13
Pirkėjų pamėgta mobilioji programėlė „Lidl Plus“ tapo tokia įprasta kiekvieno apsipirkimo dalimi, kad sunku patikėti, jog jai – vos dveji. Rugsėjo 25 d. prasideda specialus, visą savaitę truksiantis, antrojo programėlės gimtadieni...
-
Netikėta: dauguma naujųjų „iPhone“ modelių kainuos pigiau nei pernai1
Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ pradeda išankstinę „iPhone 15“ telefonų prekybą. Paaiškėjo ir visų modelių kainos – dauguma jų mažesnės, nei praėjusiais metais išankstinėje prekyboje pard...
-
„Švyturio“ alaus someljė: kaip užkariaujamos teisėjų ir vartotojų širdys3
Klaipėdos alaus daryklos „Švyturys“ aludariai, pirmieji šalyje pristatę nealkoholinių alaus skonių paletę, šiemet turi lūkesčių tęsti pergalingus pasirodymus konkursuose – tarptautinėje arenoje ketinama varžyti...
-
V. Benkunskas ir G. Bakanas: modernus šilumos siurblys pigins energiją, mažins taršą3
Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) ketvirtadienį oficialiai pradėjo didžiausio Baltijos šalyse beveik 9 megavatų (MW) galios šilumos siurblio statybas. ...
-
Lietuviai „Teleloto“ išsidalino milijoną eurų: laimėtojai jau žino, kur išleis pinigus9
Dvi rugsėjo savaites besitęsusios „Teleloto“ Aukso puodo dalybos laimėtojais pavertė daugiau nei 2600 lietuvių. Sumas nuo 100 iki 100 tūkst. eurų susižėrę žaidėjai skuba atsiimti prizų – ir dalijasi viena už kitą įdomesnėmis ...