Lėtas pabudimas

Pasak Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovo Tomo Zitikio, daugelis aviacijos rinkos dalyvių net keliskart gerino bendras 2022-ųjų aviacijos prognozes, nes metų pradžia nebuvo labai lengva.

„Pirmieji metų mėnesiai buvo lyg lėtas pabudimas iš dvejus metus trukusio pandeminio žiemos miego. Dalyje valstybių vis dar buvo galima justi pandemijos ribojimus keliaujantiems, o tai mažino keliaujančių srautus. Vis dėlto didėjantis lėktuvų užpildymas ketvirčio pabaigoje jau žymėjo lėto atsigavimo pradžią“, – sako T. Zitikis.

Lūžis įvyko kovo–balandžio mėnesiais, kai jau buvo galima drąsiai sakyti, kad keleivių ir skrydžių srautai Lietuvoje pradėjo sparčiai augti, o Kauno oro uosto atveju net aplenkė priešpandeminius metus.

„Pagrindinės šio proceso globalios priežastys buvo dvi. Pirma, beveik visos ES valstybės atsisakė keliautojams taikomų ribojimų ir pandeminį požiūrį keitė į endeminį, o tai paskatino paklausos augimą. Antra, prasidedant aviacijos vasaros sezonui, oro bendrovės ėmė siūlyti daugiau maršrutų ir jau tada ruošėsi atsigavimo laikotarpiui“, – pasakoja Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas.

Jis išskiria, kad tokio spartaus atsigavimo, o kai kuriais atvejais net augimo perspektyvas metų eigoje daugelis ekspertų vertino rezervuotai. Tačiau vėlesnių mėnesių rodikliai ir besitęsiantis augimas patvirtino, kad kovo pabaiga tapo Lietuvos aviacijos atsigavimo pradžia.

2019 m. Lietuvos oro uostuose buvo siūlomi 92 maršrutai, 2021 m. – 76, o 2022-ųjų vasarą keliautojai galėjo rinktis iš 90 siūlomų krypčių.

„Ketvirčio pabaigoje pavyko atkurti beveik 70 proc. keleivių ir net 80 proc. priešpandeminio skrydžių srauto. Tai leido toliau užtikrintai lenkti tiek Rygos, tiek Talino oro uostus pagal pervežtų keleivių skaičių“, – teigia T. Zitikis.

Tempas kėlė iššūkių

Įsibėgėjant vasaros sezonui ir sparčiai augant keleivių ir skrydžių srautams, sektoriaus rezultatai priartėjo prie priešpandeminių rodiklių – balandį pavyko sugrąžinti 83 proc. buvusio keleivių srauto, o Lietuvos oro uostams – įsitvirtinti regiono lyderių pozicijose, primena T. Zitikis.

Spartus globalios aviacijos atsigavimo tempas sukėlė ir iššūkių. „Dalis didžiųjų Europos oro uostų ir oro bendrovių pandemijos laikotarpiu atleido nemažai darbuotojų, todėl atsigaudamas aviacijos sektorius susidūrė su aptarnavimo iššūkiais. Išaugo keleivių eilės, aptarnavimo laikas. Dėl darbuotojų trūkumo Europos oro uostai ir skrydžių bendrovės buvo priverstos atšaukti skrydžius, dalis jų vėlavo“, – pasakoja ekspertas.

„Vis dėlto Lietuvos oro uostai pandemijos laikotarpiu priėmė strateginį sprendimą net sudėtingu metu išlaikyti kiek įmanoma daugiau darbuotojų ir taip numatė būsimą poreikį. Galiausiai tai leido užtikrinti aptarnavimo kokybę ir išvengti didesnių eilių, kitų iššūkių atsigavimo laikotarpiu“, – priduria jis.

Arčiau rekordo

Užbaigus pirmąjį 2022-ųjų pusmetį, Lietuvos oro uostai pasiekė 2,3 mln. aptarnautų keleivių ribą. „Palyginkime: per visus 2021 m. aptarnavome 2,5 mln., tad sparčiai vijomės rekordinius 2019 m., o Kauno oro vartai toliau demonstravo išskirtinį augimą, kuris lenkė priešpandeminius rodiklius“, – sako T. Zitikis.

Anot jo, visą vasarą oro bendrovės ir oro uostai dirbo arti savo galimybių ribos – to reikalavo toliau rekordiniu tempu vykstantis augimas. Oro bendrovės vėl grįžo į panašią maršrutų pasiūlos apimtį ir tai buvo aiškus signalas, kad grįžtama į įprastą gyvenimą. „2019 m. Lietuvos oro uostuose buvo siūlomi 92 maršrutai, 2021 m. – 76, o 2022 m., vasaros sezono metu, keliautojai galėjo rinktis iš 90 siūlomų krypčių“, – vardija Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas.

„Liepos mėnesį beveik pasiekėme rekordinius 2019 m. rezultatus – minėtą mėnesį fiksavome net 97 proc., o rugpjūtį – 92 proc. priešpandeminio keleivių srauto, keliautojų srautai augo net sparčiau nei vasaros pradžioje“, – tęsia jis.

Sezoniškumo sugrįžimas

Bene svarbiausias šių metų pabaigos aviacijos pasiekimas – aviacijos grįžimas į įprastą sezoniškumą. T. Zitikis akcentuoja, kad tai itin aktualu Europos žemynui, kuriame didelę įtaką aviacijos srautams turi žiemos pradžia ir keleivių srautų persiskirstymas.

„Dveji pandemijos metai labai išbalansavo sezoniškumo įtaką ir oro bendrovių planavimą, vadinasi, ir galimybes keliauti visuomenei. Kitaip tariant, oro bendrovės savo veiklą ankstesniu metu planuodavo santykinai trumpais laikotarpiais, o šiuo metu ši pandemijos įtaka jau beveik nejaučiama ir aviacijos procesų planavimas grįžo į savo vėžes“, – aiškina ekspertas.

T. Zitikio teigimu, šiandien tiek oro uostai, tiek oro bendrovės jaučiasi užtikrinčiau ir planuoja veiklą remdamiesi būtent sezoniškumu, nemažai oro bendrovių jau skelbia savo ateinančios vasaros maršrutų planus, o tyrimai rodo, kad ir Lietuvos gyventojai jau turi planų keliauti dar aktyviau nei 2022 m.

„Daugelį dėl žiemos sezono sustabdytų skrydžių maršrutų atnaujinti numatyta pavasarį, prasidedant aviacijos vasaros sezonui. Kita dalis maršrutų pakeičiami naujomis kryptimis, kurios turi didesnę paklausą ir generuoja didesnį keleivių srautą“, – sako jis.

2022 m. Lietuvos aviacijai, oro uostams, oro bendrovėms yra grįžimo prie 2017–2018 m. keleivių ir skrydžių srautų laikotarpis, o 2023 m., kaip prognozuoja T. Zitikis, bus fiksuojamas panašus keleivių ir skrydžių skaičius, koks buvo rekordiniais 2019-aisiais.