Universalus priėmimas ir krova

Grūdų derliai Lietuvoje nuo 2,8 mln. tonų – 2010 m. išaugo iki 6,5 mln. tonų – 2015 m. Pernai dėl prastesnių oro sąlygų Lietuvoje prikulta 5,7 mln. tonų grūdų. Vienos didžiausių Lietuvoje grūdų eksportuotojos – bendrovės „Baltic Agro“ generalinis direktorius Arūnas Bielskis mano, kad Lietuvos ūkininkai dėl naujų technologijų kasmet gali užauginti 6,8 - 7 mln. tonų grūdų derlių.

Grūdai tampa vienu svarbiausių Lietuvos eksporto šakų. Itin svarbu, kad kuo didesni jų kiekiai pirkėjams į Afrikos ir Artimųjų Rytų šalis keliautų per Klaipėdos uostą.

Pernai jame krauta 3,57 mln. tonų žemės ūkio produktų. Iš jų 2,82 mln. tonų grūdų. Žemės ūkio produktų dalis Klaipėdos uosto apyvartoje nuolat didėja – nuo 4,9 proc. – 2010 m. iki 9 proc. – 2016 m.

25-erių metų jubiliejų šiemet rudenį švęsianti Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ maisto produktų krovą pradėjo nuo 2000 m. su 25 tūkst. kubinių metrų talpos grūdų sandėliu ir geležinkelio iškrovimo stotimi. Jos dalis tada siekė apie 3 proc. nuo bendros uosto grūdų krovos. Dabar ta dalis yra išaugusi iki 30 proc.

Po 2010 m. sekė „Begos“ prisitaikymas masiškiau krauti grūdus. 2011 m. prasidėjusi pirso statyba paskatino 160 tūkst. kubinių metrų terminalo statybą. Pirmieji laivai priimti 2013 metais. Terminalas dirba kaip grūdų skirstymo stotis (HUB-as).

„Tai unikaliausias man žinomas grūdų HUB-as. Jis turi pilnus reversus – gali krauti grūdus tiek į sandėlį, tiek iš jo, tiek iš automobilių ar vagonų, tiek iš laivo į laivą“, - pastebėjo Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Pradžioje prie pirso buvo 13,5 metrų gylis, dabar 14,2 metrai, kitais metais numatoma 15,3, o ateityje iki 16,5 metrų gylis. Prie šio pirso grūdais buvo pakrautas iki šiol didžiausias laivas „Piera“, kuris 2014 m. rugsėjį išgabeno 74 tūkst. tonų grūdų. Šis kiekis nėra riba. Išgilinus uosto laivybos kanalą ateityje būtų galimybė prie „Begos“ pakrauti į laivus ir iki 100 tūkst. tonų grūdų.

„Mums nėra jokių kliūčių priimti ir didelius, ir mažus laivus, krauti grūdus tiek iš vagonų, tiek iš automobilių, kurių per parą galime aptarnauti po 2-3 šimtus. Taip pat galime grūdus priimti į sandėlį – maišyti, atlikti keitimą, pilti į papildomas talpas, konteinerius. Priimame mažesnius laivus iš Švedijos, Suomijos, Estijos ir galime perkrauti iš jų grūdus į didelius laivus ir atvirkščiai“, - teigė „Begos“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis.

Anot jo, „Begoje“ įrengtas modernių technologijų revoliucinis grūdų priėmimo centras su kokybės nustatymo įranga, kita grūdams priimti reikalinga įranga.

Neatsitiktinis pasirinkimas

Jūrų krovinių kompanija „Bega“ šiuo metu krauna apie trečdalį Klaipėdos uosto grūdų ir kitos žemės ūkio produkcijos. Ji turi apie 240 tūkst. kubinių metrų vienkartinio žemės ūkio produktų sukaupimo pajėgumą.

Šiais metais „Bega“ pasirašė sutartį su 16 pasaulio valstybių dirbančia, 4,2 mlrd. eurų metinę apyvartą turinčios Danijos ūkininkų tarptautine grupei „Danish Agro“ priklausančia „Baltic Agro“ (buvusi „Kemyra“). Jos apyvarta 2016 m siekė 160 mln. eurų.

Pradėtos statyti 6 naujos silosinio tipo grūdų talpyklos, kurios „Begos“ žemės ūkio produktų pajėgumą padidins dar 60 tūkst. kubinių metrų. Jas numatyta baigti šiemet rugpjūtį. Paraleliai statomos ir naujos geležinkelio universalios vagonų, automobilių iškrovimo stotys. Įdiegtos sisteminės programavimo, logistikos ir kitos grūdų priėmimo, skirstymo naujovės. Investicija siekia per 8 mln. eurų. Ji yra perspektyvi, nes aiškiai žinomos ateities krovos galimybės.

„Baltic Agro“ planuoja iki šiol per Latvijos uostus krautą dalį grūdų perkelti į Klaipėdą ir padaryti „Begą“ pagrindiniu kompanijos grūdų eksporto uostu. Grūdų krova per metus išaugs nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. tonų. Per pagrindinį savo partnerį „Baltic Agro“ vykdys ir prekybą pašarais, trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis, sėklomis. Yra vilčių pritraukti į Klaipėdą ir dalį rusiškų, baltarusiškų, ukrainietiškų.

Klaipėdos uostas pagrindiniu partneriu pasirinktas neatsitiktinai. Iš visų Baltijos šalių Lietuvoje daugiausiai grūdų augintojų. Ne mažesnę reikšmę turėjo ir itin didelis Klaipėdos uosto dėmesys partneriams.

„Dalį grūdų vežėme per Liepojos ir Rygos uostus. Kartu su mūsų savininkais iš Danijos dairėmės kur geriausios krovos galimybės. Lankėmės Klaipėdos, Liepojos ir Rygos uostuose. Pamatėme, kad Klaipėdos uoste daug kas vyksta sparčiau, infrastruktūra čia sutvarkyta geriausiai. Pačiame uoste „Bega“ tapo mūsų geriausios vietos pasirinkimu. Ji universali, suteikia galimybes vienu metu laikyti iki 10 rūšių produktų, atlieka daug papildomų paslaugų“, - dėstė „Baltic Agro“ generalinis direktorius  Arūnas Bielskis.

Statys cemento terminalą

Klientams iš Danijos patiko ir tai, kad Uosto direkcija pradėjo rekonstruoti „Begos“ naudojamas 67-68 krantines pritaikytas gyliui iki 16,5 metrų. Jos investicijos sieks 18 mln. eurų. Ateityje prie jų į laivus bus galima krauti 95 tūkst. tonų ir daugiau grūdų ir kitų maisto produktų.

„Bega“ yra numačiusi kurti naujas universalias grūdų talpyklas. Jos maisto produktų sukaupimo galimybės išaugs iki 360 tūkst. kubinių metrų.

„Mūsų tikslas yra sudaryti tokias sąlygas, kad Lietuvoje užauginta grūdų produkcija neišeitų į kitus uostus. Lietuvoje pernelyg daug grūdų gabenama autotransportu ir tai nėra gerai, nes grūdai ypač iš šiaurinės Lietuvos dalies važiuoja į Latviją. Lietuvos geležinkeliai turėtų pasistengti, kad kuo daugiau grūdų būtų surenkama į vagonus ir gabenama į Klaipėdos uostą. Taip pat reikia tartis su baltarusiais, kad per Klaipėdos uostą keliautų kuo daugiau pašarinių grūdų. Turime aktyviau naudotis šiaurės Ukrainos, Kazachstano grūdų rinkomis“, - dėstė A.Vaitkus.

Uosto kompanijos laukia ne tik lietuviškų grūdų, tam ruošiasi. Ta pati „Bega“ yra sudėliojusi trejų metų investicijų programą, kuri siekia 25 mln. eurų. Didžiausia dalis investicijų – apie 12,6 mln. eurų bus panaudota šiais metais.

Ji mielai krautų ne tik lietuviškus, bet ir iš kitų regionų atgabentus grūdus.

Įgyvendinus numatytus planus grūdų ir maisto produktų krovos dalis bendroje „Begos“ veiklos dalyje išaugs iki 50 proc.

Be žemės ūkio produktų „Bega“ krauna birias ir skystas trąšas, mineralines medžiagas, cementą. Šiais metais „Bega“ dar planuoja pradėti statyti atskirą cemento terminalą.