„Šios 42 parduotuvės, kurios sudaro kiek daugiau nei ketvirtadalį visų mažmeninio tinklo parduotuvių, jam suneša daugiau kaip pusę visų pajamų. Tad suprantama, kad turėti dideles parduotuves yra racionaliau – kitaip tariant, pasiekti tai pačiai apyvartai su didžiosiomis „Norfomis“ mums tereikėtų pusės visų dabar turimų parduotuvių – apie 80“, – skaičiuoja D. Dundulis.
Kodėl didelės „Norfos“ – efektyviau
Pasak jo, didžiosios parduotuvės, palyginti su XL, L ar S formato, suteikia daugiau pranašumų ir pirkėjams, ir pačiam mažmeniniam tinklui.
„Ar mažos, ar didelės parduotuvės, administravimo kaštai skiriasi nedaug, nes visose procesai yra panašūs. Tačiau didelėse parduotuvėse darbuotojai gali labiau specializuotis, pvz., pagal savo pareigybes atlikti tik dvi tris operacijas, tarkim, krauti prekes, jas išdėlioti vitrinose, dirbti kasoje. Tokiu atveju jie labiau išlavina įgūdžius, pavestus darbus gali atlikti našiau, o efektyviau dirbdami ir uždirba daugiau. Mažose parduotuvėse specializacija neįmanoma, čia darbuotojams būtina išmanyti žymiai daugiau ir pakaitomis tenka atlikti visus darbus“, – didžiųjų „Norfų“ naudą atskleidžia D. Dundulis.
Jis atkreipia dėmesį, kad logistika į didesnes parduotuves yra racionalesnė ir pigesnė. Į dideles parduotuves prekės gali būti vežamos neperrinktos sandėliuose, padėklais, ant kurių buvo atsiųstos gamintojo. Į mažesnes parduotuves ant vieno padėklo gali būti surenkama daug įvairių prekių pagal tos parduotuvės poreikius – tam naudojama sandėlio technika, automatizuotos linijos, darbuotojų laikas. Paprastai tokie su įvairiais gaminiais surinkti padėklai yra lengvesni. Be to, atvykęs į didelę parduotuvę visas sunkvežimis čia iškraunamas ir iš karto grįžta į sandėlį ar pakeliui dar susirenka tiekėjo gaminius, o jei siunčiamas į mažas „Norfas“, jis turi aplankyti jų kelias ar keliolika, kol išsikraus visus padėklus.
„Vadinasi, vežant prekes į dideles parduotuves transportas išnaudojamas efektyviau, per dieną sunkvežimis gali atlikti kelis reisus, to nepavyksta aprūpinantiems mažas parduotuves“, – prekių logistikos subtilybes atskleidžia D. Dundulis.
Akivaizdu, kad didelės parduotuvės turi žymiai daugiau lentynų prekėms. Tai taip pat padeda veikti efektyviau, nes visos atvežtos prekės iš karto sudedamos į parduotuvių lentynas pirkėjams, jų nereikia sandėliuoti ir vėliau vėl gabenti į prekybos salę.
„Didelėje „Norfos“ parduotuvėje paprastai 100 proc. atvežtų prekių iš karto keliauja į lentynas, o tai sudėtinga padaryti mažoje parduotuvėje, kur atskiroms prekėms lentynose skiriama ribotai vietos, todėl dalį prekių tenka sandėliuoti, o darbuotojams skirti papildomai laiko joms pristatyti į prekybos salę, kai šios prekės išperkamos, – aiškina „Norfos“ vadovas. – Didelį skaičių konkrečių prekių norinčiam įsigyti pirkėjui svarbu, kad „Hyper“ ar XXL „Norfoje“ jis jų ras pakankamai, bet mažesnio formato „Norfos“ parduotuvėje prekių yra mažiau ir viso norimo kiekio gali nebūti.“
„Hyper“ ar XXL „Norfa“ – naudos pirkėjui
Kalbėdamas apie didžiųjų „Norfos“ parduotuvių naudą pirkėjams, mažmeninio tinklo vadovas pirmiausia akcentuoja, kad šiose parduotuvėse žymiai daugiau erdvės, o tai patogiau lankytojams.
„Mūsų pirkėjai jau žino, kad didelėje „Norfoje“ ras daug didesnį asortimentą, taip pat ir kokybiškiausių brangesnių gaminių, nes dalis prekių parduodama tik čia, todėl ir dalis įvairių pasiūlymų ar akcijų vyksta tik XXL ar „Hyper“ „Norfose“. Šiose parduotuvėse veikia ir didesnės kepyklėlės ar kulinarijos cechai, suprantama, jie gali pagaminti įvairesnių ir daugiau gaminių, – detalizuoja D. Dundulis. – Jose sumontuotos ar montuojamos brandintos jautienos kameros, kurios kelis kartus didesnės už brandinimo spintas ir gali patenkinti sparčiai augančią šios kokybiškos mėsos paklausą. Vitrinos didelėse parduotuvėse gerokai ilgesnės ir, suprantama, siūlo kelis kartus platesnį šviežios mėsos ir jos gaminių, šviežios žuvies ir jos gaminių, sūrių, kulinarijos gaminių pasirinkimą, kokybiškiausių gaminių didesnį asortimentą. Pvz., nors sparčiai auga rytietiškų padažų pardavimai, juos pirkėjas kol kas randa tik didžiosiose „Norfose“, nuo rudens jose pasiūlysime ir ypač kokybiško extra virgin alyvuogių aliejaus. „Hyper Norfa“ formato parduotuvėse pirkėjas randa ir didžiausią, matyt, plačiausią iš visų mažmeninių prekybos tinklų, Prancūzijos Šampanės provincijos gamintojų šampanų pasirinkimą – beveik 20 rūšių, ir jų dar daugės.“
Didesnėse parduotuvėse ir prekių apyvarta spartesnė, todėl daugiau įvairių pasiūlymų. „Hyper Norfoje“ asortimentas nuo XXL formato parduotuvės skiriasi iki 10 proc., o pastarosios nuo XL – apie 33 proc. Mažesnėse „Norfose“ yra kukliausias pramoninių prekių pasirinkimas. „Rivonos“ sandėliuose, kuri prekėmis aprūpina „Norfos“ parduotuves, paprastai yra apie 16 tūkst. įvairių prekių rūšių, o didžiosiose „Norfose“ jų dar daugiau – apie 18 tūkst. Mat sandėlyje dalies prekių jau nėra, o parduotuvių lentynose jos dar laukia pirkėjų.
„Asortimento skirtumą pajutome ir savo kailiu. „Norfos“ biuras yra šalia didžiausios mūsų parduotuvės „Norfos Bazė“ sostinės Savanorių prospekte. Kai ji iki birželio 11 d. buvo uždaryta atnaujinimui, kolegos vykdavo apsipirkti į mažesnes „Norfas“ ir pasigesdavo tos prekių įvairovės, prie kokios buvo įpratę didžiausioje parduotuvėje, – pasakoja D. Dundulis. – Tiesa, dalis pirkėjų vertina, kad mažiausiose parduotuvės gali apsipirkti greičiau, nes čia jie randa visas būtiniausias prekes, jas greitai susirenka. Jose prekiaujame tik tuo, kas tarp mūsų pirkėjų populiariausia, todėl asortimentas gali sudaryti vos penktadalį to, ką pirkėjui siūlome didžiosiose „Norfos“ parduotuvėse.“
Anot jo, prie didžiųjų parduotuvių ir automobilių aikštelės gerokai erdvesnės, o tai pirkėjams patogiau.
Didėti pasiteisino – įrodo skaičiai
„Norfos“ vadovas prisimena, kad prieš keletą metų kai kurių didžiųjų šalies mažmeninės prekybos tinklų vadovai teigė, jog didžiausio formato maisto parduotuvės praranda populiarumą ir ateities neturi, reikia plėtoti mažo ploto parduotuves.
„Mes jau tuomet ėjome kita kryptimi, o šiandien akivaizdu, kad pastaraisiais metais pirkėjas mieliau renkasi didžiausias „Norfas“, čia jų sulaukiame gerokai daugiau nei mažosiose parduotuvėse. Vadinasi, mūsų prognozės pasiteisino, einame teisingu keliu tenkindami pirkėjų lūkesčius ir paneigdami kitų šalies mažmenininkų skleistus mitus, – įsitikinęs „Norfos“ vadovas. – Kad pirkėjams tokiais sprendimais įtinkame, rodo ir padidintose parduotuvėse pastebimai išaugusios apyvartos.“
Šiemet jau atidarytos dvi naujos „Hyper Norfos“ parduotuvės – Panevėžyje ir Kaune, o Radviliškyje XL formato „Norfa“ perstatyta į XXL. Tokio pat dydžio parduotuvė netrukus bus atidaryta ir Kaune. D. Dundulis primena, kad tokio dydžio keturios parduotuvės pagal apyvartą atstoja aštuonias mažesnes – XL formato.
„Mažos, apie 300 kv. m, parduotuvės – tai skaičius prie mažmeninio tinklo parduotuvių, bet menka reikšmė apyvartos priede, – patirtimi dalijasi „Norfos“ vadovas. – Aišku, parduotuvių dydį apsprendžia gyventojų ir potencialių pirkėjų skaičius tam tikroje teritorijoje. Tačiau ir nedideliuose miestuose, pvz., vos per 4 tūkst. gyventojų turinčiuose Švenčionyse, atidarėme XXL „Norfą“. Toks sprendimas pasiteisino su kaupu. Laukiame leidimo XXL „Norfą“ statyti ir per 5 tūkst. gyventojų skaičiuojančiame Skuode. Tokio formato parduotuvių asortimentas jau turėtų patenkinti visų šių miestų gyventojų poreikius. Kol kas norėdami pasirinkti iš platesnio ir kokybiškesnio asortimento gyventojai priversti vykti į didesnius kaimyninius miestus.“
„Norfos“ vadovas dalijasi planais, kad dvi dabar veikiančios XL formato parduotuvės jau projektuojamos perstatyti į XXL, o dvi XXL – į „Hyper“ formato parduotuves.
„Norfos“ prekybos tinklas šiemet iš viso planuoja atidaryti naujas ar atnaujintas dešimt parduotuvių, į kurias numatyta investuoti apie 25 mln. eurų.
(be temos)