„Atiduoda sukčiams“
Praėjus kelioms dienoms po paskelbimo apie duomenų vagystę iš Registrų centro (RC), socialinio tinklo paskyroje „Facebook“ pasirodė Ramunės V. įspėjimas.
Moteris tvirtino, kad jos duomenys iš RC buvo nutekinti dar vasario 14 d., bet apie tai ji sužinojo prieš kelias dienas, kaip ir visi Lietuvos žmonės.
Tuomet jai tapo aišku, kodėl ja taip susidomėjo kažkokia įtartina bendrovė, beje, turinti informacijos ne tik apie jos valdomą turtą, bet ir kontaktinius duomenis.
Ramunė sulaukė skambučių, elektroninių laiškų, kuriuose ta įmonė, įkurta vos prieš kelis mėnesius asmens nelietuviška pavarde, siūlė jai nuomoti jos turtą.
Esą nuomininkų ieškančios bendrovės paslaugos jai bus nemokamos, o nuomos mokestį įmonė pervedinės jai į jos sąskaitą.
„Būkite budrūs, valstybė mūsų duomenis atiduoda sukčiams“, – piktinosi moteris.
Vertingų patarimų sąrašas
Po paviešinimo apie duomenų vagystę iš RC kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius socialiniame tinkle pateikė išsamų patarimų sąrašą, kaip elgtis, jei apsireikštų sukčiai.
Pirmiausia įspėjo paskambinti tėvams ir senoliams, papasakoti, kas nutiko su RC buvusiais duomenimis.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad dabar, turėdami daugiau asmeninės informacijos, sukčiai gali būti labiau pasitikintys ir kalbėti dar įtikinamiau nei iki šiol.
M. Pareščius akcentavo, kad piktavaliai gali surengti labai tikrovišką emocinę ataką, apsimesdami notarais, advokatais, RC atstovais, pirkėjais, antstoliais, tuo siekdami išgauti papildomų duomenų, perimti paskyras, pasirašyti dokumentus, išvilioti pinigus.
Kibernetinio saugumo ekspertas pabrėžė: jei skambinantieji gąsdina, reikia padėti ragelį, skubiai paskambinti artimiesiems ir niekam neleisti jungtis prie savo kompiuterio.
Šnipams duomenų nereikia?
RC atstovas žiniasklaidai Mindaugas Samkus teigė, kad išsiaiškinti, kas ieškojo ir nutekino duomenis, nėra taip paprasta.
„Reikia turėti omenyje, kad buvo atskleisti Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys – vardas, pavardės, asmens kodas, adresas, bet nebuvo atskleista jokia kontaktinė informacija, jokios sutartys, prisijungimų duomenys ar kokia nors finansinė informacija. Vis dėlto šiuo atveju gyventojams vis tiek reikia būti budriems ir atsakingai vertinti bet kokio pobūdžio gaunamą informaciją, kai prašoma pateikti kažkokius papildomus duomenis, neatidarinėti įtartinų nuorodų, pasikliauti tik oficialiomis svetainėmis“, – vardijo M. Samkus.
M. Samkus atkreipė dėmesį, kad RC gyventojų apie šį incidentą neinformuoja nei elektroniniais laiškais su kažkokiomis nuorodomis, nei SMS žinutėmis.
Pradžioje buvo iškelta versija, kad duomenis galėjo pasisavinti nedraugiškos šalies žvalgyba.
„Šie pavogti duomenys labiau naudingi sukčiams nei svetimų šalių žvalgyboms. Žvalgybos domisi tik ypatingais žmonėmis, Lietuvoje yra koks šimtas tokių žmonių. O kad nuodugniai būtų stebimas didesnis skaičius asmenų, mažai tikėtina. Tam reikalingi labai dideli pajėgumai, reikia apdoroti milžinišką kiekį duomenų. Paprastai tarnybos tiek darbuotojų, kurie analizuotų tokį skaičių gyvenamųjų vietų, neturi, nebent pasitelktų dirbtinį intelektą“, – teigė viešumo nepageidavęs specialiųjų tarnybų pareigūnas.
Asmens kodo nepakaks
Grįžtant prie versijos, kad pasidarbavo sukčiai, didžiausią nerimą žmonėms kelia tai, jog, turėdami asmens kodą, piktavaliai gali pasiimti greitųjų kreditų svetima pavarde.
Po žinios apie gyventojų duomenų iš RC nutekinimą kreditų biuras „Creditinfo Lietuva“ teigė stebintis padidėjusį savo saugumu susirūpinusių gyventojų užklausų skaičių, tačiau ragino nepanikuoti.
Esą vien tik asmeninių duomenų neužtenka, kad būtų galima atlikti finansines operacijas.
Ekspertai pabrėžė, kad finansų įstaigos vertina asmens pajamas, finansinę drausmę, kredito istoriją bei galimas sukčiavimo rizikas net suteikiant ir nedideles vartojimo paskolas.
Naujausi komentarai