Suprojektuoti penkių korpusų 4–5 aukštų A+ energinės klasės daugiabučiai namai, o juose – 182 butai, devynios studijos ir dvi komercinės patalpos bei 104 požeminės parkavimo vietos. Butai suplanuoti nuo vieno iki keturių kambarių, 20–83 kvadratinių metrų ploto. Bendras naudingasis plotas sudarys beveik 9,6 tūkst. kvadratinių metrų.

„Šioje lokacijoje įžvelgiame labai didelę perspektyvą. Iš esmės, tai – kryžkelė tarp Senamiesčio, Rasų seniūnijos ir stoties rajono. Pastarajame įgyvendinus garsiosios Zahos Hadid architektų studijos sukurtą „Green Connect“ projektą bei visiškai atnaujinus stoties veidą ir funkciją, sostinės plėtra persikels per geležinkelį į pietinę miesto pusę. Kažkada tokią konversiją pergyveno Naujamiestis, tapęs vienu patraukliausių miesto rajonų, neabejojame, kad po stoties rajono panaši geroji metamorfozė laukia ir aplinkinių lokacijų“, – sakė „Citus“ direktorius Mantas Galdikas.

Jo teigimu, įmonės valdomo, jau paskutinį, trečiąjį etapą pradėjusio projekto „Miško ardai“ sėkmė rodo, kad pietinę Vilniaus dalį, artumą prie didžiausio transporto ir infrastruktūros mazgo miestiečiai vertina, o Tyzenhauzų gatvė ir joje kilsiantis „Tyzenhauz by CITUS“ projektas yra vos už 10 minunčių pėsčiomis nuo Aušros vartų ir Senamiesčio, aplink numatyta daug naujų viešųjų erdvių, parkų ir skverų.

„Ši miesto dalis nusipelno atidaus ir toliaregiško požiūrio, todėl planuojame aukštesniojo vidutinio (upper-medium) ir prestižinio, o ne ekonominio segmento projektą, kuris pasižymės kokybiškais, nemasiniais sprendiniais ir koncepcija. Jo pavadinime esantis trijų raidžių žodis „ZEN“ koduoja iš tolimosios Japonijos dvelkiančią gyvenimo filosofiją. Šis požiūris natūralumą ir organiškumą iškelia aukščiau dirbtinio tobulumo, akcentuoja paprastumą ir minimalizmą, asimetrijos grožį. Šioje pasaulėžiūroje labai svarbi laikinumo, kismo idėja, kuri labai tinka ir būsimai aplinkinių lokacijų transformacijai“, – atskleidė įmonės vadovas.

„Citus“ nuotr.

Pastatų stogai bus apželdinti, todėl valys orą, mažins triukšmą ir karštį vasarą. Skirtingi architektų studijos „2bricks“ kurti pastatų tūriai pasižymės klinkerio plytų, terazitinio tinko, medžio ir metalo apdaila. Pastatai bus išdėstyti pagal sklypo perimetrą ir formuos uždarumo, saugumo jausmą, o kintančio aukščio sklypas bus išnaudotas skirtingoms laisvalaikio ir poilsio bei ramybės erdvėms sukurti. Pagal japoniškus įvairių srovių principus čia numatytos natūralaus landšafto zonos, apžvalgos aikštelė su panoraminiais suoliukais, maksimaliai sumažintas kietųjų dangų kiekis, profesionalių landšafto specialistų sukurti alpinariumai, o kiemo erdvę papuošti numatoma kartu su žinomos menininkės kuriama skulptūra.

Projekto statybų leidimą gauti ir statybos darbus pradėti planuojama kitų metų antrą ketvirtį. Statybos vyks trimis etapais, o pirmojo iš jų 80 proc. baigtumą pasiekti ir gyventojams turtą perduoti numatoma per maždaug vienerius metus. Statybų valdymui pasitelkta įmonė „Citus Construction“.

Pardavimus taip pat numatoma pradėti gavus statybas leidžiantį dokumentą – iki kitų metų vidurio. Tikslinant projekto sprendinius kainos dar gali keistis, tačiau orientacinė žemutinė riba bus apie 3,1 tūkst. Eur/kv. m.

Tyzenhauzų gatvė pavadinimą gavo iš senos Vokietijos riterių giminės, Tyzenhauzenų. Pasak padavimų, gyvenusios Holšteine ar Vestfalijoje. Dalis šios giminės riterių XII ir XIII a. sandūroje persikėlė į Padauguvį ir dalyvavo Livonijos karo žygiuose į Lietuvą. XVI a. žlugus Livonijos valstybei ir daliai jos žemių atitekus LDK, kai kurie Tyzenhauzenai persikėlė į dabartinę Lietuvos teritoriją. Čia jie susitrumpino pavardę į Tyzenhauzų.

Tyzenhauzai, nemažai investavo į Liepkalnį ir jo infrastruktūrą. Greta būsimo „Tyzenhauz by CITUS“ projekto stovi dabar jau apleisti neorenesanso stiliaus vienos pirmųjų akių ligoninių Vilniuje rūmai. Ligoninė buvo įsteigta ir pastatyta dailininkės ir filantropės, grafienės Marijos Tyzenhauzaitės-Pšezdzieckos lėšomis 1861–1884 m.