Iš Klaipėdos uosto keltų linijas turinti Danijos DFDS grupė pasiekė bene geriausius pastarojo dešimtmečio savo veiklos rezultatus. Skaičiuojant Danijos pinigais jos pelnas 2015 metais siekė per du milijardus kronų, ko nėra buvę.

Gerino veiklą ir Baltijoje

DFDS grupės padalinys “DFDS Seaways” turi keltų laivybos linijas keturiuose regionuose – Šiaurės jūros, Lamanšo kanalo, Baltijos jūros bei Viduržemio jūros regionuose. 2015 metais per visus regionus laivų kiekis padidėjo nuo 53 iki 56 vienetų.

Baltijos jūros regionas tiek pagal apyvartas, tiek pagal dirbančių laivų kiekį yra trečias.

Pagal tai kas vyksta Baltijos jūros regione dėl Rusijos nuosmukio ir pablogėjusių jos santykių su ES šalimis buvo galima tikėtis blogesnio rezultato, bet jis yra optimistiškas.

Baltijos jūros regione, kas pagrinde susieta su Klaipėdos uosto linijomis, krovinių gabenimas pernai padidėjo 3,1 proc, keleivių srautai – 3,6 proc. Tačiau tuo pat metu Baltijos jūros laivyboje pajamų dalis sumažėjo 2,6 proc., bet operacinis pelnas išaugo net 48 proc.

Tai parodo, kad “DFDS Seaways” pernai priėmė teisingą sprendimą optimizuoti tonažą linijoje iš Vokietijos į Rusiją.

Rekordiniai metai

2015 metais gerokai pagerėjusių “DFDS Seaways” rezultatų priežastys yra įvairios – geresnis turimų pajėgumų išnaudojimas Lamanšo kanale, išaugę krovinių ir keleivių srautai, efektyvesnė veikla, įskaitant ir sėkmingą perėjimą prie ekologiškesnės laivybos įdiegus laivuose “skruberius”. Vienur, Šiaurės jūros ir Lamanšo kanalo linijose, šalia kitų priežasčių geresnius finansinius rezultatus lėmė ir palankus svaro sterlingo kursas.

Baltijos jūros regiono veiklai atsiliepė savalaikis laivų tonažo optimizavimas.

Visuose regionuose, išskyrus Prancūzijos ir Viduržemio jūrą, pernai buvo padidintas laivų reisų skaičius.

Po rekordinių 2015 metų, DFDS, kaip teigė kompanijos vadovas Nielsas Smedegaardas, toliau didins našumą. 2016 metais tikisi iki 6 proc. veiklos pajamų augimo.

Sėkminga pradžia Klaipėdoje

2016 metais “DFDS Seaways” Baltijos linijose taip pat tikisi krovinių augimo. Tai parodė ir šių metų pradžia. Sausį ro ro krovinių augimas Klaipėdos uoste siekė apie penkis procentus.

Vasarį augimas turėtų būti dar didesnis. Nesusitarus dėl Rusijos krovininio transporto srautų per Lenkiją, pastebimai padaugėjo krovininių sunkvežimių iš Rusijos į Klaipėdos uostą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus pastebėjo, kad “DFDS Seaways” uosto prieigose susidarius dideliems sunkvežimių srautams priėmė teisingą sprendimą talpesnį keltą iš Klaipėdos – Karlshamno linijos perkelti į Klaipėdos – Kylio liniją. Taip iš Klaipėdos buvo išgabenta daugiau sunkvežimių ir likviduotos eilės.

“Kalbėjausi su Klaipėdos uosto ro ro terminalo operatoriais. Jie užtikrino, kad Klaipėdos uostas galėtų priimti ir aptarnauti dar didesnius srautus nei buvo atsiradę Klaipėdoje. Negaliu kaltinti ir laivybos kompanijos, nes greitai surasti keltus nėra lengva. Tačiau “DFDS Seaways” pasielgė profesionaliai – sugebėjo greitai likviduoti susidariusias eiles”, - sakė A.Vaitkus.