Sveikatos apsaugos ministerijos BNS pateiktais duomenimis, per metus gydymo įstaigos išrašė beveik 65 tūkst. elektroninių receptų, vaistinės išdavė vaistų ir medicinos pagalbos priemonių pagal 54 tūkst. tokių receptų.

Popieriniai receptai vis dar žymiai populiaresni. Pavyzdžiui, per 2016 metų pirmą – trečią ketvirčius vaistinės kompensuojamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavė pagal 8,46 mln. receptų, iš jų elektroniniai buvo 0,35 procento.

Vienas didžiausių vaistinių tinklų „Eurovaistinė“ savo ruožtu šią savaitę informavo per metus priėmęs beveik 19 tūkst. elektroninių receptų. Daugiausia elektroniniais receptais pirkėjai čia naudojosi spalį (per 6 tūkst. receptų) ir rugsėjį (parduota vaistų pagal daugiau 4 tūkst. elektroninių receptų).

„Prireikė beveik metų, kad elektroninė sistema būtų naudojama aktyviau. Per šiuos metus buvo įvairiausių sistemos darbo trikdžių. Pasitaikė atvejų, kai dėl informacinių technologijų nesuderinamumo, prašydavome klientų sugrįžti vėliau, ar jiems palikus telefono numerį, skambindavome, kai tik sistema vėl veikdavo. Nuo pat pirmosios elektroninio recepto priėmimo dienos palaikėme šią idėją ir toliau siekiame, kad paslauga rastų savo vartotoją“, – teigia „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė.

Susirūpinimą dėl elektroninės sveikatos sistemos diegimo trikdžių metų viduryje buvo išsakęs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Komiteto pranešime tuomet teigta, jog elektroninės sveikatos sistemos diegimo projektams panaudota 27,9 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas šią savaitę BNS sakė, kad elektroninių receptų išrašymo problemų vis dar daug regionuose.

„Pagal mano turimą informaciją, sistema veikia vangiai (...). Šoktelėjimas gal buvo didžiųjų ligoninių lygiu, bet aš kalbu apie regionines ligonines, jų sistemos nesusikalba su vaistinėmis“, – teigė V.Bukauskas.