Taip siekiama mažinti atvejų, kai gyventojai, nusipirkę gėrimų kaimyninėse šalyse, jų tarą grąžina Lietuvoje ir gauna 10 centų už pakuotę.

Visos į užstato sistemą įtrauktos gėrimų pakuotės Lietuvoje turi būti paženklintos depozito ženklu ir brūkšniniu kodu, pagal kurį sistema atpažįsta gamintoją ir pakuotę. Daugelis gamintojų gėrimus ženklina tik Lietuvoje naudoti skirtu unikaliu brūkšniniu kodu.

Tačiau dalis produkciją visam regionui tiekiančių gamintojų gėrimų pakuotes paženklina kelių šalių užstato sistemų ženklais ir tarptautinėms rinkoms naudoja vieną universalų brūkšninį kodą.

Pastebima, kad pastaruoju metu dalis Latvijos ir Lenkijos pasienyje esančiose parduotuvėse parduotų gėrimų pakuočių, pažymėtų universaliu kodu, patenka į užstato sistemą Lietuvoje. Tačiau toks pakuočių „importas“ sistemą daro brangesnę – surinkti ir sutvarkyti kiekvieną pakuotę kainuoja.

„Visas gėrimų pakuotes skirstome ne tik pagal tai, iš ko jos pagamintos, bet ir pagal tai, kokiu kodu – universaliu ar unikaliu – jos paženklintos. Tarifai joms nustatomi atskirai. Kadangi iki šiol šių pakuočių surinkimas nesiskyrė, jų tvarkymo tarifai sutapo.

Tačiau pastaruoju metu ėmus ryškėti tendencijoms, kad daugiau gėrimų, kurie paženklinti universaliu kodu, lietuviai įsigyja kaimyninėse šalyse ir jų grąžinama dalis palyginti su unikaliu kodu paženklintomis pakuotėmis ūgtelėjo, gali atsirasti ir tarifų skirtumai. Tai nėra netikėtas scenarijus, panaši situacija susidarė ir, pavyzdžiui, Estijoje“, – sako Gintaras Varnas, USAD generalinis direktorius.

Diegiant užstato sistemą buvo nutarta leisti gamintojams naudoti universalius kodus, nes vien tik Lietuvos rinkai skirtų etikečių spausdinimas ir klijavimas ant pakuočių gamintojams gali kainuoti brangiau, atsirastų papildomų sandėliavimo išlaidų. Tačiau nuspręsta unikaliais kodais paženklintų pakuočių tvarkymo tarifus nustatyti atskirai, kad už pakuočių, įsigytų ne Lietuvoje, surinkimą ir sutvarkymą netektų mokėti tiems gamintojams, kurie investavo į ženklinimą unikaliais kodais.

„Užstato sistemoje dalyvaujančių gėrimų pakuočių gamintojai ir importuotojai žinojo, kad pakuočių tvarkymo sąnaudos gali skirtis ir patys skaičiavo, ar jiems verta investuoti į ženklinimą unikaliais kodais, ar naudoti universalius kodus ir, galbūt, mokėti daugiau už pakuočių tvarkymą. Mes rekomenduojame naudoti unikalų, Lietuvai skirtą ženklinimą“, – teigia G. Varnas.

Skaičiuojama, kad, priklausomai nuo pakuotės rūšies, skirtumas tarp pakuočių tvarkymo tarifų galėtų būti nuo 0,5 iki 1 cento. Tarifai bus bus peržiūrėti rugpjūtį, įvertinus sistemos patiriamas sąnaudas.

„Mūsų, kaip sistemos administratoriaus, funkcija yra užtikrinti sistemos skaidrumą ir efektyvumą. Užstato sistema yra tokia pažangi, kad tiksliai žinome, kiek ir kokių butelių bei skardinių buvo priduota – jos visos yra pažymėtos. Tai leidžia tiksliai apskaičiuoti, kiek kainuoja vienos ar kitos rūšies pakuočių surinkimas, ir atitinkamai nustatyti tarifus gamintojams.

Tokiu būdu sistema yra sąžininga kiekvienam, tiek dideliam, tiek mažam verslui – išleidai daug pakuočių, moki daugiau. Išleidai mažiau pakuočių – moki mažiau. Tarifai už kiekvieną pakuotę visiems yra vienodi, juos nustatome kasmet peržiūrėdami užstato sistemos rezultatus“, – pasakoja G. Varnas.

USAD duomenimis, praėjusiais metais į užstato sistemą gyventojai pridavė 74 proc. į rinką išleistų gėrimų pakuočių. Šiemet planuojama surinkti ir perdirbti 90 proc. pakuočių, tokiu efektyvumu pasivejant šalis, kuriose užstato sistema veikia jau ne vieną dešimtmetį.