Visuomenininkas Andrius Tapinas savo feisbuko paskyroje paskelbė gavęs vienos įmonės, neatskleistos dėl konfidencialumo, informaciją, kad ji derino prekių tiekimą su „Emus“ atstovu, kuris esą vėliau nurodė, kad įmonės sąskaitą reikia išrašyti „Garniui“, o prekes siųsti bendrovės „Emus“ adresu.

Taip pat skelbta, esą šias išlaidas planuota apmokėti ILTE suteiktos paskolos lėšomis – nors prekės buvo skirtos ir išsiųstos „Emus“, už jas galėjo sumokėti kita premjero įmonė.

Visgi, anot A. Lapinsko, prekės skirtos ne „Emus“, o „Garniui“, o paviešintuose susirašinėjimuose nurodyta užsakytų prekių atvežimo vieta yra „Garnio“ iš „Emus“ nuomojamos patalpos.

„Tai (A. Tapino paviešinta informacija – ELTA) absoliuti nesąmonė ir absurdas. Buvo nurodyta tik medžiagų pristatymo vieta, o kadangi mes nuomojamės patalpas iš „Emus“, kol mūsų (gamybinės – ELTA) patalpos įrenginėjamos, logiška, kad neveši į už pusės kilometro esančias patalpas, kad po to atsivežti. Kur verslo logika?“ – ELTAI penktadienį sakė „Garnio“ direktorius.

Kaip jau skelbta, „Emus“ ir „Garnis“ yra įsikūrusios tame pačiame sostinės Žirmūnų verslo centre, tačiau „Garnis“ ketina greitu metu persikelti į gamybines patalpas, o vienas darbuotojas dirba abiejose bendrovėse – tiek „Emus“, tiek „Garnyje“.

„Mus skiria koks šimtas metrų mūsų pastatus. (…) Bet buvo patogiau pristatyti mums, nes mūsų gamybinės patalpos dar įrenginėjamos“, – teigė A. Lapinskas.

Kaip ELTAI nurodė ILTE, šiuo metu iš 200 tūkst. bendrų paskolos lėšų „Garniui“ 34,8 tūkst. eurų, iš kurių didžioji dalis – įmonės atlyginimams ir su jais susijusiems mokesčiams, kasdienėms „Garnio“ veiklos išlaidoms apmokėti, kita dalis – tiekėjams pagal pateiktas sąskaitas faktūras.

„Mes juos panaudojom patalpų nuomai, darbo užmokesčiui ir medžiagų pirkimui“, – ELTAI teigė A. Lapinskas.

STT ELTAI taip pat jau patvirtino vertinanti tiek visą turimą, tiek A. Tapino paviešintą papildomą informaciją dėl 200 tūkst. eurų paskolos suteikimo premjero įmonei aplinkybių.

Turiu pastebėti, kad dabar vaikšto nemažai žmonių, vadinančių save žurnalistais, kurie, pavyzdžiui, traukia asmens duomenis, apskritai pažeisdami BDAR, tas man labai nepatinka (...).

Vidinį auditą bei neplaninį patikrinimą dėl galimai netinkamo paskolos lėšų panaudojimo pradėjo ir pati ILTE.

A. Lapinskas teikė iš STT negavęs jokių prašymų pateikti papildomos informacijos, o apie teisėsaugos veiksmus esą sužinojo tik iš žiniasklaidos.

Pasak jo, ILTE visi reikalingi duomenys pateikti teikiant paraišką paskolai gauti, o dėl jokių papildomų duomenų įstaiga kol kas nesikreipė.

„Mes nekreipiam dėmesio į šitus procesus iš išorės. (…) Tą, kurią galima pateikti informaciją, (teisėsaugai ir ILTE – ELTA) pateiktume“, – ELTAI teigė „Garnio“ direktorius.

Dėl A. Tapino svarsto kreiptis į Duomenų apsaugos inspekciją: nusivyliau juo

Visuomenininkas A. Tapinas penktadienį savo feisbuko paskyroje paskelbė, kad turi buvusio „Garnis“ direktoriaus Andriaus Aglinsko ir „Emus“ darbuotojo Česlovo Matako susirašinėjimą, kuris esą parodo, kad ILTE paskolos lėšos galėjo būti panaudotos neteisėtai.

Dabartinio „Garnio“ vadovo teigimu, tokių duomenų paviešinimas gali pažeisti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), dėl ko svarstoma kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (VDAI).

„Turiu pastebėti, kad dabar vaikšto nemažai žmonių, vadinančių save žurnalistais, kurie, pavyzdžiui, traukia asmens duomenis, apskritai pažeisdami BDAR, tas man labai nepatinka ir mes galvojame, ar neverta kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kad ji įvertintų šitai. (…) Ar jums patiktų, kad jūsų susirašinėjimą su kuo nors kas nors paskelbtų be jūsų žinios“, – ELTAI sakė A. Lapinskas, patikslinęs, kad šiuo metu sprendimas dar nepriimtas.

Pastebėjus, kad konkretūs elektroniniai laiškai socialiniame tinkle paviešinti nebuvo, „Garnio“ vadovas tikino, kad BDAR pažeisti galėjo pačios darbuotojo pavardės paviešinimas.

„Užtenka pasakyti, kad toks žmogus toje įmonėje dirba be jo sutikimo. (…) Jie tikrai nesikreipė į tuos žmones, kuriuos viešino, ar galima naudoti jų vardą pavardę“, – sakė A. Lapinskas.

„Nenorime eskaluoti tokių dalykų, bet (…) jau būsime priversti. Realiai tas dėmesys mums buvo gerai, tai yra reklama, ypač kaip startupui, bet kas per daug, tas nesveika, mano nuomone“, – dėstė jis.

„Mano iki šiol labai gerbiamas Andrius Tapinas… Atvirai pasakius, labai nusivyliau“, – pridūrė A. Lapinskas.

Trečiadienį pasirodęs bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas atskleidė, jog lengvatinė 200 tūkst. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE (buvusi „Invega“) paskola G. Palucko įmonei suteikta jam jau einant ministro pirmininko pareigas.

Anot tyrimo, kita premjero kontroliuojama įmonė „Emus“ negalėjo kreiptis dėl paskolos į lengvatines ILTE paskolas jauniems verslams pretenduoti, todėl paskolą gavo būtent „Garnis“, kuri buvo įsteigta tik pernai ir Registrų centrui dar nėra pateikusi finansinių ataskaitų.

Vis tik, „Garnis“ galėjo pretenduoti į maksimalią 200 tūkst. tik padidinus įmonės įstatinį kapitalą iki 40 tūkst. eurų – tai akcininkai G. Paluckas ir M. Milašauskas padarė praėjusių metų gruodžio 30 d.

Tyrime taip pat pabrėžiama, kad „Garniui“ jau gavus 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą premjeras ne tik viešai kalbėjo apie ILTE kaip galimybę finansuoti smulkųjį ir vidutinį verslą, bet ir pats priėmė su nacionaliniu banku susijusius sprendimus.

Pats premjeras žurnalistams teigė, jog paskolą gavusios „Garnis“ įmonės veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE, nemato, taip pat neketina atsisakyti įmonės akcijų.

ELTA primena, kad Registrų centro duomenimis, G. Paluckui priklauso 49 proc. akcijų baterijų sistemas gaminančioje įmonėje „Garnis“.

Tuo metu ličio chemijos akumuliatorius, programinę įrangą, sistemas gaminančioje įmonėje „Emus“ premjeras valdo 51 proc. akcijų. Politikas „Emus“ vadovavo 2010–2017 metais.

Likusios akcijos abiejose įmonėse priklauso Mindaugui Milašauskui, jis šiuo metu yra ir „Emus“ direktorius.

Spalį kandidatu į premjerus buvęs G. Paluckas tikino, kad eidamas pareigas neketina atsisakyti keliuose versluose turimų akcijų. Tačiau politikas kartu akcentavo, kad nusišalintų nuo balsavimo Seime ar Vyriausybėje, atsiradus interesų konflikto regimybei.