„Neturiu duomenų pakankamai, kad galėčiau dar žongliruoti viena ar kita variacija, ką tai gali reikšti, prie ko gali vesti. Su kolegomis detaliau susipažinsim, kas būtent yra ištransliuota, kokiu tikslu, ir pagal tai modeliuosim. Kol kas nesureikšminčiau“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė ministras.
Pasak jo, ministerija kol kas nėra gavusi jokių indikacijų apie galimą bendrovės pasitraukimą iš Lietuvos: „Jokių indikacijų apie planuojamą pasitraukimą tikrai neturiu“.
E. Grikšas nekomentavo, ar tokie „Orlen“ pareiškimai galėtų būti vertinami kaip spaudimas Lietuvai dėl planų apmokestinti energetikos įmonių viršpelnį.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius trečiadienį pavedė energetikos, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrams skubiai įvertinti energetikos įmonių pelną bei viršpelnį ir parengti siūlymus dėl jo apmokestinimo.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas trečiadienį teigė, kad bendrovės „Orlen Lietuva“ viršpelnio apmokestinimas galėtų būti vienas būdų surinkti papildomų pajamų į deficitinį valstybės biudžetą.
Kaip rašė BNS, Lenkijos „Orlen“ antradienį prareiškė svarstantis, ar atsisakyti Mažeikių gamyklos modernizavimo projekto. Koncerno vadovo Ireneuszo Fafaros (Ireniušo Fanfaros) teigimu, priėmus tokį sprendimą kiltų rizika uždaryti vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamyklą.
„Orlen“ vadovas Lenkijos naujienų agentūrai PAP teigė, kad grupė turės priimti sprendimą, ar toliau investuoti į gamyklos modernizavimą – tai pratęstų jos gyvavimą keliolikai metų, tačiau jei projekto bus atsisakyta, grupė prisiims riziką, jog gamykla Mažeikiuose nutrauks veiklą.
Kaip rašė BNS, pasaulio rinkose smarkiai pabrangus naftai ir jos produktams Lietuvos finansų ministras abejojo galimybe apmokestinti „Orlen Lietuvos“ viršpelnį. Pasak Taurimo Valio, tai būtų rizikingas sprendimas dvišalių santykių kontekste, o finansinė nauda valstybei būtų menka.
Lukas Savickas „Orlen“ pareiškimą dėl Mažeikių gamyklos sieja su galimu viršpelnio mokesčiu
Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ vadovui pareiškus, kad svarstoma atsisakyti jos valdomos naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ modernizavimo projekto bei ilgainiui uždaryti gamyklą, energetikos ministras sako, jog tai gali būti koncerno reakcija į diskusijas dėl galimo „Orlen Lietuvos“ viršpelnio apmokestinimo.
„Iš mūsų pusės vertiname, kad kiekviena įmonė yra suinteresuota turėti kiek įmanoma palankesnį mokestinį režimą. Taip, šiuo metu ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje vyksta diskusijos apie viršpelnio apmokestinimą ir galbūt tai yra vienokia ar kitokia įmonės reakcija“, – žurnalistams trečiadienį sakė Lukas Savickas.
„Tikriausiai kiekviena įmonė siekia turėti kiek įmanoma mokesčių prasme palankesnę aplinką. Surasti kitokią įmonę tikriausiai pasaulyje būtų sudėtinga“, – sakė ministras, paklaustas, ar „Orlen“ pareiškimą reikia suprasti kaip spaudimą dėl viršpelnio mokesčio.
Jis pabrėžė, kad ministerija nėra gavusi informacijos iš įmonės, kad planuojama stabdyti Mažeikių gamyklos modernizavimo projektą bei ją uždaryti.
„Tikrai nesame gavę jokių oficialių indikacijų, kad būtų siekiama koreguoti tuos planus, kurie anksčiau yra padaryti. Yra pasirašytas susitarimas, yra darbo grupė dėl šios investicijos ir tikrai verta atkreipti dėmesį – 80 proc. investicijos jau yra įgyvendinta“, – kalbėjo ministras.
L. Savickas teigė besitikintis, kad „Orlen Lietuva“ užbaigs milijardinės vertės gamyklos modernizavimo projektą.
„Suprantame sudėtingą projekto situaciją 2025 metų pabaigoje bendrovei nutraukus bendradarbiavimą su generaliniu rangovu, tačiau žinome, kad bendrovė ieško naujo rangovo projektui užbaigti ir tikimės, kad šis procesas įvyks sėkmingai, užtikrinant projekto tęstinumą ir gamyklos konkurencingumą ateityje. Bendrovės pareiškimus apie vertinamus investicijų scenarijus suprantame kaip verslo vystymo alternatyvų procesą“, – komentare BNS teigė ministras.
Politikas teigė besitikintis, kad „Orlen“ Mažeikių gamyklos perspektyvas pirmiausia aptars su Lietuvos Vyriausybe.
„Atsižvelgdami į susitarimus su Vyriausybe ir ligšiolinį bendradarbiavimą, esame įsitikinę, kad, svarstydama esminius gamyklos ateities ar investicijų krypties pokyčius, bendrovė pirmiausia juos aptars su Lietuvos Vyriausybe“, – pabrėžė ministras.
L. Savickas priminė, kad pernai kovą Vyriausybė ir „Orlen Lietuva“ pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo sutarta bendradarbiauti įgyvendinant modernizavimo projektą, o jį prižiūri ir Vyriausybės kanceliarijoje įsteigta darbo grupė.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius trečiadienį pavedė energetikos, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrams skubiai įvertinti energetikos įmonių pelną bei viršpelnį ir parengti siūlymus dėl jo apmokestinimo.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas trečiadienį teigė, kad bendrovės „Orlen Lietuva“ viršpelnio apmokestinimas galėtų būti vienas būdų surinkti papildomų pajamų į deficitinį valstybės biudžetą.
Kaip rašė BNS, Lenkijos „Orlen“ antradienį pareiškė svarstantis, ar atsisakyti Mažeikių gamyklos modernizavimo projekto. Koncerno vadovo Ireneuszo Fafaros (Ireniušo Fanfaros) teigimu, priėmus tokį sprendimą, kiltų rizika uždaryti vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamyklą.
Finansų ministras: „Orlen“ pareiškimas – galimas spaudimas dėl viršpelnio mokesčio
Taurimas Valys kartoja, kad toks mokestis pakenktų santykiams su Lenkija.
„Be abejo, kad tokia reakcija galėtų būti traktuojama taip“, – paklaustas, ar „Orlen“ pareiškimą reikėtų traktuoti kaip spaudimą Lietuvos Vyriausybei, žurnalistams trečiadienį sakė T. Valys.
Ministras pabrėžė, kad papildomas „Orlen Lietuvos“ pelno apmokestinimas pablogintų Lietuvos ir Lenkijos santykius.
„Mes puikiai suprantam, kur yra Lenkija, kokios yra grėsmės šiuo metu geopolitinės ir bet koks skaldymas ir kiršinimas, visi puikiai suprantam, kuriai pusei groja ir žaidžia. Šitoje vietoje labai reikėtų pasvert“, – aiškino finansų ministras.
„Mes pasikliaujam Užsienio reikalų ministerijos pozicija ankstesne – tai nėra vien tiktai finansinis klausimas, tai yra strateginis (klausimas – BNS) ir kol kas pozicija nepakeista. (...) Visi puikiai suprantam, kokia yra reikšmė Lenkijos mūsų saugumui ir aš neturiu pagrindo abejoti Užsienio reikalų ministerijos pozicija“, – pridūrė T. Valys.
Finansų ministras teigė, kad jeigu Europos Sąjungos lygiu būtų priimtas sprendimas apmokestinti energetikos įmonių viršpelnius, tokiu atveju Lietuvai sprendimą būtų priimti lengviau.
„Briuselyje susitikimuose su finansų ministrais apie masinį apmokestinimą daug kas kalba. Jeigu būtų pozicija bendra europinė, kuri mums šiek tiek leistų nukreipti riziką nuo savęs ir sumažintų mūsų geopolitines rizikas, tai būtų kitokia situacija. Bet kuomet mes kalbame iš nacionalinės pozicijos, įvertiname įvairias rizikas ir aplinkybes, tai tikrai nesinori rizikuoti, nes tai yra ir saugumo klausimas“, – kalbėjo T. Valys.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius trečiadienį pavedė energetikos, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrams skubiai įvertinti energetikos įmonių pelną bei viršpelnį ir parengti siūlymus dėl jo apmokestinimo.
Lenkija neseniai jau įvedė energetikos įmonių viršpelnio mokestį tikintis, kad tai papildys biudžetą apie 4 mlrd. zlotų (apie 940 mln. eurų), o lėšos bus skirtos degalų kainoms mažinti.
Kaip rašė BNS, Lenkijos „Orlen“ antradienį pareiškė svarstantis, ar atsisakyti Mažeikių gamyklos modernizavimo projekto. Koncerno vadovo Ireneuszo Fafaros (Ireniušo Fanfaros) teigimu, priėmus tokį sprendimą, kiltų rizika uždaryti vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamyklą.
(be temos)