16 metų iš eilės gabius ir talentingus Lietuvos vaikus remiančio prekybos tinklo „Maxima“ vadovė Kristina Meidė, šventinį vakarą apdovanojusi šiemetinius „Maximalistus“, linkėjo jiems atkaklumo ir drąsos. „Visi jūs jau rašote savo pirmąsias eilutes kito Lietuvos šimtmečio istorijoje. Jūsų pasiekimai ir atkaklumas įkvepia ne tik bendraamžius, bet ir suaugusius. Tad šiandien linkiu jums – puoselėkite savo talentus, stiprinkite gabumus, nesustokite siekdami savo tikslų. Nepasiduokite, kai kelyje į pergalę bus sunkių momentų, būkite drąsūs ir veržlūs. Eikite pirmyn, siekite nepasiekiamo, nes būsimas Lietuvos šimtmetis jau yra jūsų rankose“, – sakė K. Meidė.

Padėjo dalyvavimas olimpiadose

„Gimiau Žalgirio mūšio dieną. Kaip ir kiekviename kare, mano gyvenime buvo nemažai pralaimėjimų, bet dar daugiau – pergalių. Nuo mažų dienų domėjausi įvairiomis mokslo, kultūros šakomis, todėl sukaupiau nemenką žinių bagažą. Tai įrodžiau jau 9-oje klasėje laimėjęs LRT projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ finalą. Žinoma, labiausiai viliojo fizika ir astronomija, nes čia atradau unikalią galimybę derinti analitinį mąstymą ir kūrybinius sugebėjimus. Jų paslaptis gilinau „Jaunųjų Astronomų“ sąskrydžiuose ir papildomoje mokykloje „Fizikos olimpas“, kurią šiemet baigiau aukso diplomu“, – pasiekimus vardija E. Kaziukėnas.

Didžiausiu savo pasiekimu Emilis įvardija kvietimą studijuoti Kembridže: „Apie šį prestižinį universitetą svajojau jau nuo 10 klasės, nes vis girdėdavau apie bandžiusius ten stoti, kuriems pavyko. Turiu keletą ten jau studijuojančių pažįstamų, jie papasakojo, kad tarptautinių olimpiadų prizininkams suteikiamos palengvintos įstojimo sąlygos, tad ryžausi pabandyti.“

Tik vėliau Emilis sužinojo, kad palengvintos sąlygos suteikia galimybę įstoti iškart po interviu. Tiesa, pokalbis su universiteto atstovais gąsdino ne ką mažiau, nei egzaminai.

„Labai bijojau interviu, kuriam kelioms dienoms buvau pakviestas į universitetą. Pirmą dieną susipažinau su universiteto miesteliu, kuris atrodo kaip iš Hario Poterio pasaulio, o kitą dieną laukė keli interviu, kurie vyko neformalioje universiteto aplinkoje. Jų metu susitikau su keliais matematikos ir fizikos specialistais. Pradžioje manęs prašė papasakoti apie savo motyvaciją, o vėliau klausinėjo vis sudėtingesnių klausimų, kuriais bandė įvertinti ne mano teorines žinias, bet pamatyti, kaip tvarkausi su nauja informacija. Interviu skirtas sužinoti, kaip greitai kandidatas geba mokytis, nes mokslai Kembridže yra labai intensyvūs, o semestras trunka tik aštuonias savaites“, – pasakoja pašnekovas.

Mokiniai per mažai remiami

Jis neslepia, kad tapti „Maximalistu“ nėra lengva: „Anketą kasmet pildydavau nuo 7 klasės, bet stipendiją pavyko gauti tik šiemet, 12-toje klasėje. Manau, mano motyvacija skirti stipendiją studijoms Kembridže buvo pakankamai pagrįsta. Šią stipendiją vertinu, kaip pasiektų rezultatų įvertinimą, kurio mokyklos suole sėdintiems jaunuoliams Lietuvoje labai trūksta. Išskyrus gabius informatikus, kuriuos remia įvairios verslo įmonės, kitose srityse gabūs mokiniai yra rečiau palaikomi finansiškai, o juk pasiekti tam tikrų akademinių aukštumų reikia lėšų“.

Jis teigia, kad mokiniams, kurie dalyvauja tarptautinių olimpiadų arenoje, „Maximos“ suteikiama stipendija yra tikrai didelė paskata. Anot jo, puikius rezultatus demonstruojantiems moksleiviams stipendija yra ypač svarbi, nes tai – vienas iš pirmųjų rimtų įvertinimų.

Kuo anksčiau atrasti įdomiausią discipliną

Paklausus Emilio, kaip pasiekti įspūdingų tarptautinių rezultatų moksle, jis bendraamžiams pataria atrasti savo domėjimosi sritį jau vidurinėje mokykloje.

„6-7 klasėje jau reikėtų žinoti, kas patinka ir gilintis į tą sritį. Mano atveju tai buvo astronomija, vėliau susidomėjau fizika ir kitais gamtos bei papildomais šių disciplinų mokslais. Jeigu jauti, kad patinka biologija, reikėtų ieškoti papildomos su biologija susijusios veiklos, jeigu geografija – pasidomėti jaunųjų geografų mokykla. Toks įdirbis ateityje tikrai atsiperka“, – pataria Kembridžo universiteto studentas.