„Vertiname visus pono Budniko ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus, manome, kad motyvas yra noras toliau eskaluoti šį konfliktą viešai“ – pranešime spaudai teigė I. Trinkūnaitės advokatas Ąžuolas Čekanavičius.

Visuomenininkas teismo prašo iš I. Trinkūnaitės priteisti 100 eurų neturtinės žalos, 5 proc. metų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmasis posėdis šioje byloje įvyko praėjusį trečiadienį.

I. Trinkūnaitė ir jos advokatas praėjusią savaitę ginčo teisme BNS nekomentavo.

V. Budnikas ieškinį I. Trinkūnaitei pateikė po to, kai prokurorai nenustačius nusikalstamos veikos požymi nutraukė jos prašymu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto – anot jų, V. Budniko pranešimas nebuvo išplatintas visuomenės informavimo priemonėmis, o jis pats nesiekė tyčia apšmeižti I. Trinkūnaitės.

V. Budnikas remdamasis vieša informacija pernai spalį kelioms dešimtims bendrovės klientų – įstaigų, institucijų, įmonių – išsiuntė pranešimus apie „Foxpay“, jos akcininkės ir dar kelių jos įmonių ryšius su teistais asmenimis, taip pat galimą jų įsipainiojimą į pinigų iš prekybos narkotikais plovimą.

Vilniaus apygardos teismas gegužę galutinai pripažino, kad tyrimas nurauktas teisėtai. 

„Neigiame teiginius, jog I. Trinkūnaitė kreipėsi į prokuratūrą norėdama užtildyti poną Budniką. Yra normalu, kad be pakankamų įrodymų nusikalstamo pobūdžio veikomis viešai kaltinamas asmuo turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas ištirti tokius žodžio laisvės ribas galimai peržengiančius teiginius, tokie buvo I. Trinkūnaitės motyvai“, – teigė A. Čekanavičius.

Anot I. Trinkūnaitės, žinia apie V. Budniko „Foxpay“ klientams siuntinėjamą pranešimą bendrovę pasiekė pernai rugsėjį, o jame buvo pateikiama netiksli arba tikrovės neatitinkanti informaciją.

„Situacija buvo keista. Visų pirma, minėta organizacija (Lietuvos žmogaus teisių asociacija – BNS), kurios vadovu ponas Budnikas prisistato, pagal viešai prieinamus duomenis jokios aktyvios veiklos nevykdo nuo 2014 metų. (...) Dar keistesnis buvo rašto turinys – jame buvo pateikiama netiksli arba tikrovės neatitinkanti informacija apie „Foxpay“ bendrovę ir mane kaip jos savininkę. Pavyzdžiui, jokio faktinio pagrindo neturintys kaltinimai, esą aš esu kažkokiais būdais susijusi su pinigų plovimu“, – pranešime teigė I. Trinkūnaitė.

„Kaip parodė tolesni įvykiai, pono Budniko veikla buvo tęstinė ir turėjo savo tikslus, kurie neturi nieko bendra su viešuoju interesu ar visuomenine veikla. (...) Mano nuomone, išsiaiškinus asmenis, kurie pateikė mane diskredituojančią informaciją ponui Budnikui ir nurodė 65 įstaigas, į kurias šią informaciją reiktų nusiųsti, sužinotume ir tikrąsias „visuomenininko“ veikimo priežastis“, – pridūrė ji.

Tuo metu, pasak Vilniaus apygardos teismo nutarties, V. Budnikas pranešimus išsiuntė 34 „Foxpay“ klientams.

Visuomenininkas anksčiau BNS teigė, jog pranešimai „Foxpay“ klientams buvo išsiųsti po to, kai jo vadovaujama Lietuvos žmogaus teisių asociacija pernai rugsėjį gavo informacijos apie bendrovės vienintelės akcininkės asmeninius ir verslo ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis, tarp kurių buvo ir už finansinius nusikaltimus teistas jos sugyventinis Vilhelmas Germanas (buvęs Vilius Židelis), taip pat galimą jos valdytų įmonių pinigų plovimą.

Jo teigimu, „Foxpay“ klientams išsiųstas pranešimas buvo parengtas remiantis viešais šaltiniais, „kuriuose užfiksuota informacija koreliavo su asociacijos gauta informacija“.

Paaiškėjus ryšiams su I. Trinkūnaite bei jos sugyventiniu V. Germanu birželio 12 dieną atsistatydino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kurios vyras anksčiau dirbo „Foxpay“ valdyboje bei 2023 metų pabaigoje–šių metų pradžioje vadovavo šiai įmonei.