Turto valdymo įmonės „Milvas“ fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis teigia, kad „Interactive Brokers“ aktyviai tikrina lėšų kilmę, jeigu investuojamos didelės sumos, visgi gerai suklastoti dokumentai leistų apeiti tokią kontrolę. Taip pat, jo manymu, jeigu bus išsiaiškinta, kad duomenys buvo gerai padirbti, bendrovė neturėtų likti kalta.

Tuo metu Investuotojų asociacijos valdybos narys Mantas Janavičius pastebi, kad nors „Interactive Brokers“ pasižymi gera reputacija, JAV veikiančios kontrolės institucijos dar 2023 m. yra ją nubaudusios už ne visada tinkamai vykdomą priežiūrą ir komunikaciją.

Kaip praėjusią savaitę pranešė „Verslo Žinios“, trys „Baltcap“ fondo bendrovės – „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ bei Lenkijos kompanija „EN Efficiency PL“ – Š. Stepukoniui ir vertybinių popierių prekybos platformai „Interactive Brokers“ pateikė 5,48 mln. eurų dydžio pretenzijas.

Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas tenkino šį prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones Š. Stepukonio bei „Interactive Brokers Central Europe Zrt.“ atžvilgiu.

T. Marčiulaitis: „Interactive Brokers“ tikrina pervedamas lėšas, bet dokumentai galėjo būti padirbti

T. Marčiulaitis teigė, kad „Interactive Brokers“ teikiamos paslaugos atitinka tarptautinius reikalavimus ir bendrovė aktyviai tikrina dideles pinigų sumas, kurios pervedamos į platformos sąskaitas ar investuojamos. Visgi, anot jo, pinigų pervedimas į platformos sąskaitas yra paprastesnis, nei į kai kurias finansų institucijas, be to dokumentai galėjo būti padirbti.

„Tokios paslaugos atitinka visus reikalavimus, kas reiškia, kad kažkokie dokumentai privalo būti perduoti. Gal juos mažiau tikrina, jeigu sumos yra nedidelės, kalbame apie dešimtis tūkstančių eurų. Bet didesnes suma labai aktyviai stebi, susirenka įvairią informaciją“, – Eltai sakė T. Marčiulaitis.

Turbūt yra šiek tiek lengviau į platformą atvesti pinigus, nei pavyzdžiui, į vietinį banką.

„Turbūt yra šiek tiek lengviau į platformą atvesti pinigus, nei pavyzdžiui, į vietinį banką. Vis tiek, tam tikri dokumentai turėjo būti pateikti. Ir yra klausimas, kokie jie buvo, ar jie buvo tikri, ar klastojami“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie tai, ar platforma gali likti kalta, nes neįvykdė priežiūros įsipareigojimų, fondų valdytojas teigė, kad tai priklausys nuo to, ar teisinio proceso metu „Interactive Brokers“ sugebės įrodyti, jog tinkamai tikrino lėšų kilmę. Anot jo, jeigu išaiškės, kad dokumentai buvo gerai suklastoti, tai bus nebe bendrovės, o vien tik investavusio Š. Stepukonio atsakomybė.

Turbūt jie bandys parodyti, kad viską sužiūrėjo, ką galėjo. 

„Turbūt jie bandys parodyti, kad viską sužiūrėjo, ką galėjo. Dažniausiai praktikoje būna ataskaitose surašoma, jog tokios bendrovės negali pilnai užtikrinti sukčiavimo nebuvimo. Turbūt tuo bus remiamasi. Ir jeigu gerai suklastoti dokumentai buvo pateikiami, gali būti, kad ne platformos atsakomybė. Nes platforma privalo reikalauti dokumentų ir tikrinti, bet kliento pareiga yra pateikti teisingus duomenis“, – komentavo jis

T. Marčiulaitis taip pat abejoja, ar ši situacija parodo, kad tokių paslaugų teikėjai ir investavimo sektorius turi būti stipriau reguliuojamas. Anot jo, nėra sistemų kurios visiškai užkardytų nelegaliai gautų lėšų investavimą, nebent būtų siekiama visiškai kontroliuoti ir žmogaus asmeninį gyvenimą.

„Čia gali reguliuoti kiek nori, niekad nepasieksi 100 proc. rezultato. Nes tai tiesiog neįmanoma. Visame pasaulyje, nesvarbu nuo reguliacijos kiekio, bet kokia sistema yra apeinama. Tai yra klausimas, kiek yra noro apeiti sistemą. (...) Be to, niekas neturi teisės visiškai prieiti prie žmogaus asmeninio gyvenimo“, – sakė T. Marčiulaitis.

M. Janavičius: „Interactive Brokers“ turi gerą reputaciją, bet yra netinkamai vykdžiusi kontrolę

Tuo metu M. Janavičius pastebėjo, kad nors „Interactive Brokers“ platforma turi gerą reputaciją, ji tiek 2022 m., tiek 2023 m. gavo baudų iš Vertybinių popierių ir biržos komisijos (SEC), Finansų įmonių reguliavimo institucijos (FINRA) ir Vengrijos centrinio banko dėl netinkamai vykdomos pinigų plovimo kontrolės ar netinkamai išlaikomos elektroninio bendravimo informacijos.

„Interactive Brokers“ yra pakankamai rimtas žaidėjas rinkoje, turintis reputaciją, „Nasdaq“ besikotiruojantis ir neblogai uždirbantis. Per pastaruosius metus jis yra gavęs beveik 40 mln. eurų vertės baudų tiek iš SEC, tiek iš Vengrijos centrinio banko, tiek iš FINRA. Jos skirtos už eilę pažeidimų, tokių kaip už netinkamas vidines komunikacijos priemones ir netinkamai vykdomą pinigų plovimo kontrolę“, – Eltai komentavo M. Janavičius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad 2022 m. už „Interactive Brokers“ pinigų plovimo prevenciją tuo metu atsakingas asmuo Arnoldas J. Feistas buvo FINRA nubaustas už nesugebėjimą laikytis JAV galiojančių reikalavimų vykdant tokias pareigas.

Visgi, Investuotojų asociacijos valdybos narys pabrėžia, kad tokios baudos nereiškia, jog bendrovė yra visiškai neatsakinga ir neprižiūrinti. Jo manymu, Š. Stepukonio atveju prevencinės priemonės buvo apeitos naudojantis padirbtais dokumentais.

Jei jiems buvo pateikti puikiai suklastoti dokumentai, tai jie negalėjo jų įvertinti, ar jie tikri ar ne.

„Nepaisant, kad net už pinigų plovimo kontrolę atsakingas asmuo buvo nušalintas nuo pareigų, gavo baudą ir jam asmeniškai liepta išklausyti papildomus kursus, negalima būtų teigti kad jie yra visiškai neatsakinga įmonė. Manau, jei jiems buvo pateikti puikiai suklastoti dokumentai, tai jie negalėjo jų įvertinti, ar jie tikri ar ne“, – teigė jis.

ELTA primena, buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Š. Stepukonis vasarį buvo sulaikytas Vilniuje. Jis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų kapitalo fondo lėšų, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino.

Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).

Dėl Š. Stepukonio atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Pirmajame jis įtariamas dėl maždaug 27 mln. eurų „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo. Prokuratūros teigimu, daugiau nei 20 mln. eurų Š. Stepukonis galėjo pralošti. Tuo metu kita dalis pinigų galėjo būti prarasta rizikingose investicijose per platformą „Interactive Brokers“.

Antrasis ikiteisminis tyrimas atnaujintas pradėjus pirmąjį. Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas.

Š. Stepukonis įvairiais laikotarpiais vadovavo infrastruktūros fondo bendrovėms Lietuvoje ir buvo projektų bendrovių Lenkijoje valdybos pirmininkas. Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje jis yra buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu.

Tuo metu Lenkijos registre Š. Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas. Kaip nurodoma „BaltCap“ tinklapyje, „Izim“ yra speciali portfelio įmonė, kurios tikslas – kelti pragyvenimo lygį Lenkijos miestuose atnaujinant viešąją infrastruktūrą.