Tuo metu perdirbėjai tikina, kad supirkimo kainą veikia eksporto rinkos, kur pastaraisiais mėnesiais smuko tiek kainos, tiek paklausa.

Nepaisant žaliavinio pieno kainos kritimo, parduotuvėse jo produktų kainos labai didelės. Tačiau tiek perdirbėjai, tiek ekonomistai sako, kad pokyčiai parduotuvių lentynose taip pat turėtų pasimatyti.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, gruodį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina mažėjo antrą mėnesį iš eilės – ji siekė 51 centą už kilogramą ir buvo 6,7 proc. mažesnė nei lapkritį, bet 19,3 proc. didesnė nei prieš metus.

Karvių augintojai baiminasi, kad teks baigti ūkininkavimą

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė sako, kad sausio ir vasario kainos dar labiau mažėja, dalis pieno gamintojų svarsto nutraukti veiklą. Pasak jos, kooperatyvui, per dieną primelžiančiam 300-500 litrų pieno, bazinė kaina, kuri dar kis priklausomai nuo riebalų kiekio piene, vasarį sieks 25 centus.

„Sunku šnekėti, negaliu rinkti žodžių, nežinau, ar bebuvo kažkada tokia baisi situacija. Kai būdavo krizė, ji būdavo visur, o šiuo atveju viskas sukilę aukštumose“, – BNS sakė R. Vilimienė.

Žemdirbiai gali tik parduoti karves ir užrakinti vartus, ką, manau, didžioji dalis ir padarys.

„Žemdirbiai čia yra bejėgiai kažką padaryti. Žemdirbiai gali tik parduoti karves ir užrakinti vartus, ką, manau, didžioji dalis ir padarys, bet yra tokių, kurie turi įsipareigojimus, pasistatę tvartus, mūsų asociacijos nariai robotus įsirengę, jauni žmonės, paskolos milijoninės, tai ką jiems daryti“, – pridūrė ji.

Pasak R. Vilimienės, turintiems įsipareigojimų ūkininkams veiklą nutraukti visiškai sudėtinga, tačiau gali tekti atsisakyti dalies pašarų, o dėl to nukentės pieno kiekis ir kokybė.

„Turime padarę pirkimus grūdų po 320 eurų, tai man labiau apsimoka parduoti grūdus ir neduoti karvėms, taip išeis geriau nei aš juos sušersiu karvėms. Pašarai neatsipirks, o apie savo darbo įkainį nebegali būti jokios kalbos“, – sakė asociacijos pirmininkė.

Perdirbėjai: kainų kritimą lemia griūtis eksporto rinkose

Vienos didžiausių pieno perdirbimo bendrovių Lietuvoje „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa sako, kad pieno supirkimo kaina tiesiogiai priklauso nuo situacijos eksporto rinkose. „Rokiškio sūris“ eksportuoja apie 80 proc. produkcijos. 

Situacija tokia, kad praėję metai visiems buvo labai geri, ir paklausa, ir kainos kilo iki 2022 rudens pabaigos – žiemos pradžios, todėl ir įmonės galėjo mokėti didesnę kainą, ir ūkininkai gavo didesnę kainą, niekas nesiskundė ir nesirūpino, kas yra blogai, ypač iš ministerijos pusės, kad nepasinaudojo geru laiku padaryti ilgalaikių investicijų į pieno pramonę.

„Situacija tokia, kad praėję metai visiems buvo labai geri, ir paklausa, ir kainos kilo iki 2022 rudens pabaigos – žiemos pradžios, todėl ir įmonės galėjo mokėti didesnę kainą, ir ūkininkai gavo didesnę kainą, niekas nesiskundė ir nesirūpino, kas yra blogai, ypač iš ministerijos pusės, kad nepasinaudojo geru laiku padaryti ilgalaikių investicijų į pieno pramonę“, – BNS sakė D. Trumpa.

„Situacija praėjusių metų pabaigoje pasikeitė, šiuo metu eksportinėse rinkose yra ir kainų, ir pasiūlos ne tai kad kritimas, o griūtis. Didžiausią nuostolių dalį dėl tos griūties greitai prisiima pieno perdirbimo įmonės, bet su laiku jos atsigula ir ant žemdirbių pečių, nes įmonės nebegali mokėti tokių didelių kainų“, – pridūrė jis.

D. Trumpos teigimu, išrūgų baltymų izoliatas pernai vasarą kainavo iki 18 tūkst. eurų už toną, o dabar – 11 tūkst. eurų, tuo metu sūrio kaina buvo 5,8 tūkst. eurų už toną, dabar – 3,4 tūkst. eurų.

„Pagrindinė žinia – mes esame vienoje valtyje su ūkininkais, gerėjant situacijai eksporto rinkose visiems gerai, blogėjant situacijai eksporto rinkose visiems darosi blogiau, tai yra rinkos ekonomika ir esame vienoje valtyje banguojančiam vandenyne“, – teigė „Rokiškio sūrio“ vadovas.

Ekonomistas: artimiausiais mėnesiais kainos dar gali kristi

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat sako, kad žaliavinio pieno kainas lemia pieno produktų eksporto rinkos, kadangi didžioji dalis produkcijos eksportuojama. Jis taip pat pastebi, kad pernai žaliavinio pieno supirkimo kainos buvo rekordiškai aukštos, o gruodį, nors ir sumažėjusios, jos vis dar buvo didesnės nei prieš metus.

„Pernai bent jau iki metų vidurio pieno produktų kainos eksporto rinkose buvo šokusios iki rekordinio lygio, tuo pačiu ir žaliavinio pieno kaina buvo rekordinė. Tokia padėtis buvo susiformavusi labai palanki ir Lietuvos eksportuotojams, ir tuo pačiu pieno ūkiams“, – BNS sakė ekonomistas.

Pasak jo, Lietuvoje, priešingai nei Europos Sąjungoje, pirmąją 2022 metų pusę augo pieno primilžis, bet viskas apsivertė antrąjį pusmetį, kai jis pradėjo mažėti.

„Metinis pokytis buvo neigiamas, o Europos Sąjungoje teigiamas. Kai pradėjo smarkiai kristi žaliavinių pieno produktų kaina, riebaliniai produktai, grietinėlė, sviestas, nugriebto pieno milteliai, pieno išrūgos, pradėjo judėti žemyn ir žaliavinio pieno kaina“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Anot jo, remiantis ES duomenimis, eksporto rinkose sviestas yra apie 10 proc. pigesnis nei prieš metus, nugriebto pieno milteliai – apie 23 proc. pigesni.

Ekonomistas sako, kad praėję metai pieno gamintojams buvo rekordiniai, tokių aukštų pieno supirkimo kainų nebuvo Europoje 20-30 metų, o Lietuvoje jos buvo pasivijusios ES vidurkį.

„Suprantama, kad po tokių aukštų kainų yra sudėtinga ir visiems nepatinka, kad tos žaliavinio pieno kainos koreguojasi žemyn. Iš ūkininkų perspektyvos, suprantama, kad erzina, kad pieno produktų kaina mažmeninėje rinkoje kol kas nesikeičia“, – sakė T. Povilauskas.

Anot jo, normalu, kad bent artimiausius du-tris mėnesius pieno supirkimo kainos dar kris, tačiau to baimintis labai nereikėtų.

„Žiūrint istoriškai, pieno supirkimo kaina būdavo virš 30 centų ir būdavo pakankamai nebloga kaina. Pernai buvo virš 50 centų, dabar sausį turbūt 40 centų, bet tai vis tiek gerokai aukščiau tarp buvusių aukštų žaliavinio pieno kainų“, – sakė T. Povilauskas.

Jo nuomone, didelių kainų svyravimų galima išvengti, jei Kinijos vidaus vartojimas sustiprės, o turizmo sezonas nepaisant infliacijos Europoje bus stiprus.

„Matau ne vien blogų ženklų, vienas iš kintamųjų yra Kinija. Bendrai ES mastu viena iš pagrindinių eksporto rinkų. Po lapkričio sprendimo išeiti iš nulinės kovido strategijos, nuo antro ketvirčio turbūt vidaus vartojimas bus pakankamai spartus, kas reikš vėl augantį importą į Kiniją, tai čia turbūt yra vilčių“, – sakė T. Povilauskas.

„Kalbant apie mocarelą, kur mūsų gamintojai stiprūs, eksportuodami į Italiją, kol kas irgi yra daugiau ženklų, kad turizmo sezonas nepaisant infliacijos ir panašių dalykų Europoje prognozuojamas pakankamai stiprus šiais metais. Tai yra ženklų, kurie sakytų, kad didesnių pokyčių galima išvengti“, – kalbėjo jis.

Produktų kainos turėtų mažėti

Eksporto rinkose produkcijai pingant, tai turėtų pasimatyti ir Lietuvos mažmeninėje rinkoje, tačiau tam reikia laiko, sako ekonomistas.

„Sviestas, kaip pavyzdys, pirmas pradėjo pirkti eksporto rinkose, matosi kainos prekybos tinkluose, aišku, nuolaidinės, yra paėjusios į apačią, nuolaidų yra gerokai daugiau. Sviestas parduotuvėse yra pingantis. Eksporto rinkose sūriai dar gerai laikosi, tai kai sūriai pradės pigti eksporto rinkose, viskas persimes ir į mažmeninę rinką Lietuvoje“, – sakė T. Povilauskas.

„Akivaizdu, kad mažmenininkai seka informaciją, kas darosi eksporto rinkose ir turbūt tie pokalbiai su pieno produktų tiekėjais vyks ir bus siūlymas tas kainas pradėti mažinti žemyn. Visi nori, kad būtų čia ir dabar, bet pieno supirkimo kainos Lietuvoje pradėjo kristi tik lapkritį, niekas taip greitai mažmeninėje rinkoje kainodaros nekeičia. Čia labiau laiko klausimas“, – sakė jis.

„Rokiškio sūrio“ vadovas taip pat sako, kad produktų kainos dar yra veikiamos inercijos.

„Pieno kaina ir eksporto rinkose situacija 2022 metais pradėjo gerėti metų pradžioje, 2021 metų pabaigoje, o pieno produktų lentynose kainos pradėjo keistis tik vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje, beveik su pusės metų atsilikimu. Panašios tendencijos bus ir dabar“, – sakė D. Trumpa.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas trečiadienį šaukia Pieno tarybos posėdį, kur bus kalbama apie padėtį pieno rinkoje ir mažėjančias supirkimo kainas. Tarybą sudaro pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės institucijų atstovai.

D. Trumpa šį ministro žingsnį vadino politikavimu. Pasak jo, įmonių vadovai į tarybą nėra įtraukti.

„Mes kaip pieno perdirbimo atstovai prašėmės į ministeriją susitikimo, kad paaiškintume situaciją, ministras atsisakė mus priimti, o Pieno tarybos posėdyje nėra nė vieno įmonės vadovo. Yra perdirbėjų atstovai, bet tai nėra įmonių vadovai, tai gali atstovų ir klausytis ministras, jei nenori tiesiai kalbėti su įmonių vadovais. Iš mūsų įmonės nedalyvaus niekas, nesame įtraukti į Pieno tarybos narius. (...)Taryba neveikė trejus metus, nebuvo jokio posėdžio ir nematau šito posėdžio reikalingumo, išskyrus politikavimo aspektą“, – sakė D. Trumpa.

Supirkimo kainų kritimą lėmė perteklinis pienas

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad pieno supirkimo kainų kritimą lėmė staiga rinkoje atsiradęs perteklinis pienas. Tuo metu Pieno perdirbėjų asociacijos Pieno centras vadovas Egidijus Simonis teigia, kad perteklinio pieno nebuvo – atvirkščiai, jo trūksta, o kainų kritimą lėmė eksporto rinkos.

„Lietuvoje kainos pradėjo kristi, kai staiga atsirado perteklinio pieno, sutrikus vienai iš pieno perdirbimo įmonių“, – LRT radijui trečiadienį sakė ministras.

Pasak jo, labiausiai neramina situacija dėl pieno gamintojų, kurie investuoja į pieno ūkių modernizavimą ir galimybės toliau tęsti plėtrą ir ateitį.

„Žaliavinio pieno trūksta, trūkumas yra visoje Europos Sąjungoje. Ir staiga dėl simboliškų kiekių perteklinio pieno atsiradimo yra tokie dideli kainų svyravimai. Tada pakimba stipriai klausimas, ar ūkiai, kurie dabar investuoja ir sudėjo savo pajamas, pelno dalis į ūkio modernizavimą, ar jie galės toliau tęsti šituos projektus“, – sakė ministras.

„Ilgesnėje perspektyvoje tas faktorius tikrai neramina, juolab atsiranda vis daugiau pieno perdirbėjų, žaidėjų rinkoje ir reikia galvoti, ką mes darysime“, – pridūrė jis.

Anot jo, būtina ieškoti sprendimų dėl žaliavinio pieno kainų, kurių kritimas pirmiausia stebimas Baltijos šalių regione.

Pieno centro vadovas E. Simonis teigė, kad Lietuvoje perteklinio pieno nebuvo, jaučiamas jo trūkumas, apie 30 proc. jo importuojama ir Latvijos ir Estijos, o kainų kritimą lėmė eksporto rinkos.

„Po pusantrų metų po kainų kilimo ir stabilumo eksporto rinkose – Lietuva eksportuojanti šalis, todėl labai svarbu eksporto rinkos – atėjo kritimo laikotarpis, produktų kiekis nuo rudens pradėjo kristi, krito 20-25 proc., kainos eksporto rinkose mažėjo 20-60 proc. atskirų produktų. tai atsiliepė žaliavos kanai, ne pieno kiekio padidėjimas“, – teigė E. Simonis.

Pasak jo, ši situacija turės įtakos ir pieno produktų kainoms parduotuvėse – jie turėtų pigti.

Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius kalbėjo, kad reikalingi greiti sprendimai – valstybės pagalba ir nuosaikesnis požiūris į ūkius, kurie plečiasi ir investuoja į savo gamybą. Taip pat, anot jo, reikia ir sisteminių pokyčių stiprinant kooperaciją.

„Kooperacija užtikrina kainų stabilumą žiūrint ir į Vakarų šalis, kita dalis yra tai, kad prarandame vidinę mažmeninę pieno produktų rinką, kas yra kainų stabilumo garantas. Importas auga kaip ant mielių, dėl to ilgainiui mūsų konkurencingumas mažėja“, – teigė T. Raudonius.

Trečiadienį K. Navickas sušaukė Pieno tarybos posėdį, kur bus kalbama apie padėtį pieno rinkoje ir mažėjančias supirkimo kainas. Tarybą sudaro pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės institucijų atstovai.