Į savo atsakomųjų priemonių sąrašą bankus UAB „Urbo“ bankas ir AB „Mano Bankas“ Pekinas įtraukė trečiadienį. Šiuo sprendimu Kinijos organizacijoms ir asmenims draudžiama vykdyti sandorius, bendradarbiauti ir vykdyti kitą su šiomis įstaigomis.

Atskirame pareiškime ministerija pareiškė, kad tikisi, jog Europos Sąjunga brangins santykius su Kinija, ištaisys savo klaidas ir nustos kenkti kinų tautos interesams.

Praėjusį mėnesį ES įvedė sankcijas dviem Kinijos bankams ir penkioms Azijos šalyje įsikūrusioms bendrovėms, priimdama pastarąjį sankcijų prieš Maskvą paketą. ES pareiškė, kad bankai į sąrašą buvo įtraukti už kriptovaliutų paslaugų teikimą, o šios esą trukdo užtikrinti sankcijų laikymąsi.

Dėl artimų šalies ryšių su Rusija Kinijos bankams jau anksčiau buvo taikomos panašios JAV sankcijos, todėl šie buvo priversti peržiūrėti savo verslo modelį ir klientų sąrašus.

Kai kurie valstybiniai bankai praėjusių metų pradžioje sugriežtino finansavimo Rusijos klientams apribojimus po to, kai JAV patvirtino antrines sankcijas užsienio finansų įmonėms, padedančioms Maskvai kariauti.

Nesutarimų tarp Kinijos ir Lietuvos būta ir anksčiau. Praėjusiais metais Lietuva išsiuntė tris Kinijos ambasados darbuotojus, teigdama, kad šie nebuvo akredituoti.

Be to, reaguodamas į Lietuvos sprendimą leisti atidaryti Taivano atstovybę Vilniuje, Pekinas anksčiau buvo sumažinęs šalies diplomatinio atstovavimo lygį.

Pastaraisiais metais Pekino ir Briuselio santykiai taip buvo įtempti – daugiausia dėl Kinijos paramos Rusijos karui Ukrainoje.

„Urbo“ bankas sureagavo

Kinijos prekybos ministerija trečiadienį pranešus apie įvestas sankcijas dviem Lietuvos bankams – „Urbo“ bankui ir „Mano bankui“, „Urbo“ bankas pareiškė neatliekantis jokių sandorių Kinijoje, todėl sankcijos jo veiklai ir paslaugoms įtakos neturės.

„Mūsų bankas Kinijoje finansinių sandorių nevykdo ir neturi jokių verslo ryšių su šios valstybės asmenimis ar organizacijomis. (Todėl – BNS) sankcijų įvedimas neturės jokios įtakos banko veiklai ir riziką ribojančių normatyvų vykdymui“, – pranešime sakė banko administracijos vadovas Marius Arlauskas.

Pasak jo, bankas kreipėsi į Lietuvos banką bei į Užsienio reikalų ministeriją prašydamas padėti išsiaiškinti realią situaciją.

„Iki šios naujienos, apie kurią sužinojome iš viešosios erdvės, jokių užuominų, jokių perspėjimų ar signalų iš Kinijos oficialių ar neoficialių institucijų ar kitų šaltinių nebuvome gavę", – sakė M. Arlauskas.

Urbo bankas pabrėžia, kad didžioji jo verslo ir privačių klientų dalis yra Lietuvos rezidentai, o jų pavedimų į Kinijos finansų įstaigų klientų sąskaitas dalis yra nereikšminga.

Pasak Kinijos ministerijos, sankcijos Lietuvos bankams paskelbtos atsakant į liepą Europos Sąjungos (ES) priimtą 18-ąją sankcijų Rusijai paketą, kuriame ribojimai buvo pritaikyti ir dviem Kinijos bankams.

Bendrija taip siekia apriboti Maskvos ryšius su tarptautiniais partneriais, kad ši galiausiai nutrauktų karą Ukrainoje.

Kaip skelbė BNS, į naujausią ES sankcijų paketą įtrauktus du Kinijos bankus Vakarai kaltina sąsajomis su Rusijos karo pramone.

Ramina ir Lietuvos bankas bei ministerija

„Preliminariu Lietuvos banko vertinimu, šis sprendimas neturės reikšmingo poveikio nei šalies finansų sistemai, nei pačių bankų veiklai, kadangi minėtų bankų veiklos modeliai orientuoti į vietinę rinką“, – trečiadienį pranešė LB.

Anot centrinio banko, bus siekiama išsiaiškinti, kodėl sankcijos buvo pritaikytos būtent šiems bankams

„Iš Kinijos finansų rinkos priežiūros institucijos Lietuvos bankas jokių pranešimų šiuo klausimu nėra gavęs“, – skelbia LB.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas taip pat teigė, kad jokių indikacijų dėl planuojamo sprendimo nebuvo gavęs, tačiau tikina, kad tai didelės įtakos neturės.

„Kelia klausimų dėl to, kad pasirinkti tie keli smulkesni lietuviški bankai, bet tuo pačiu, kaip ir ekspertai komentuoja, tokios didelės reikšmingos įtakos, ypač ekonominio ryšio su Kinija, ten tikrai nematyti“, – žurnalistams sakė L. Savickas.

„Atrodo kad jei pozicionuojama, reaguojama į Europos Sąjungos sprendimą, bet pasirenka taikyti smulkioms Lietuvos finansų įstaigoms, kažkokią žinutę tai siunčia“, – kalbėjo jis.

L. Savickas taip pat teigė, kad neradus sprendimų normalizuoti santykius su Kinija, sunku kalbėti ir apie ekonominių santykių pasikeitimą.

„Ką matome, kad reikšmingų pokyčių ekonomikos srityje nėra, bet jei susidarytų tokios aplinkybės, iš verslo bendruomenės girdžiu, kad matytų potencialą ir norą bent jau šiek tiek daugiau praverti tas prekybos duris“, – sakė jis.

„Urbo“ bankas trečiadienį pareiškė neatliekantis jokių sandorių Kinijoje, todėl sankcijos jo veiklai įtakos neturės. Bankas pabrėžia, kad didžioji jo verslo ir privačių klientų dalis yra Lietuvos rezidentai, o jų pavedimų į Kinijos finansų įstaigų klientų sąskaitas dalis yra nereikšminga. 

Pasak Kinijos ministerijos, sankcijos Lietuvos bankams paskelbtos atsakant į liepą Europos Sąjungos (ES) priimtą 18-ąją sankcijų Rusijai paketą, kuriame ribojimai buvo pritaikyti ir dviem Kinijos bankams.

Kaip skelbė BNS, į naujausią ES sankcijų paketą įtrauktus du Kinijos bankus Vakarai kaltina sąsajomis su Rusijos karo pramone.