Augalinės kilmės produktai

Dar nuo mokyklos suolo žmonėms yra žinoma sveikos mitybos piramidė, kurioje teigiama, kad didžiąją dalį mitybos raciono turėtų sudaryti augalinės kilmės produktai. Būtent šių produktų kaina yra viena mažiausių rinkoje.

„Jei visuomenės nuomonė, kad ekologiškas maistas brangesnis yra pagrįsta statistiniais finansiniais duomenimis, tai įsitikinimas, kad ir bendrai sveikatai palankus maistas yra brangus ir neįmanoma sveikai maitintis neturint tam pakankamai lėšų, nėra pagrįstas. Vertinant tarptautinių su sveikata susijusių organizacijų moksliniais tyrimais paremtas rekomendacijas, sveikatai palankioje dietoje didžiąją dalį turėtų sudaryti augalinės kilmės maistas: mažai rafinuoti grūdai ir kruopos, daržovės ir ankštinės daržovės, vaisiai ir uogos, sėklos ir riešutai. Būtent augalinės kilmės maistas rinkoje pasižymi mažiausia kaina, ypač, jeigu atsižvelgiama į regioniškumą ir sezoniškumą. Gyvūninės kilmės baltymų gausus maistas paprastai kainuoja daugiau, bet jis dietoje turėtų sudaryti tik mažąją raciono dalį“, – akcentuoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė.

Be visa to, dietologės teigimu, visuomenė nėra pakankamai supažindinta su ekologiškumo svarba globaline prasme. Svarbu pabrėžti, kad maisto ekologiškumas nėra tik apie jo sudėtį, auginimo ir pramonės ypatybes bei įtaką sveikatai. Tai ir apie gyvūninės kilmės maisto vartojimo bendrą mažinimą ne tik dėl geresnės žmogaus sveikatos, bet ir pasaulio gerovės. Gyvulininkystė ir gyvūninės kilmės maisto vartojimas siejamas su didesne CO2 dujų emisija į aplinką lyginant su augalinio maisto pramone. Todėl dieta, kurioje vyrauja augalinės kilmės maistas laikoma tvaresne.

Griežti reikalavimai

Lietuvoje ekologiškus maisto produktus auginančių ir gaminančių ūkių veikla yra griežtai kontroliuojama ir prižiūrima VšĮ „Ekoagros“. Todėl tokią produkciją auginantys ūkiai privalo laikytis griežtų reikalavimų, dėl kurių taip pat kyla produktų kaina.

„Ne paslaptis, kad ekologiškai užaugintas ir sertifikuotas produktas dažnai yra brangesnis už analogišką produktą. Pavyzdžiui, kiaušiniai yra keturių kategorijų, nuo ekologiškų, kur vištos lesinamos tik ekologiškais lesalais ir turi galimybę laisvai vaikščioti, bei matyti saulės šviesą iki laikomų narvuose, itin paukščiams nemaloniomis sąlygomis, tad natūralu, kad ir kaina yra didžiausia. Galime įsivaizduoti skirtumą, kur vištos narvelyje uždarytos, nemato saulės šviesos, ir kiaušinius peri ten, kur stovi, o kur višta yra auginama laisvai – turi galimybę išeiti į lauką, lesinama visaverčiais ekologiniais lesalais. Visa tai ūkyje užtikrinti reikalingi papildomi kaštai.  Sertifikuotų ekologinių pašarų, kaina tikrai yra didesnė, negu įprastinių, įsitikinti kokybe galite patys apsilankydami „Rupūs Miltai“ vertingo maisto namuose“, – pasakoja žemės ūkio kooperatinės bendrovės, vienijančios ekologinius ūkius, „BIO LEUA“  direktorius ir ūkininkas Nikolajus Dubnikovas.

Kaip atpažinti?

Visa sertifikuota produkcija yra žymima ES ekologinės gamybos logotipu (žalios spalvos stačiakampis su lapu iš baltų žvaigždžių) ir Lietuvos nacionaliniu ženklu (su užrašu „Ekologinis žemės ūkis“), pagal ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų – Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, ES reglamentų – reikalavimus.