Įmonė, sudariusi konsorciumą su Lietuvos „KDS grupe“ ir pateikusi paraišką, teigia nesuinteresuota projektu, nes jo rizika yra per daug didelė.

Akcininkų nesutarimų kamuojama „KDS grupė“ taip pat pareiškė ketinant trauktis iš konkurso. Bendrovės vadovybė nekomentuoja tokio sprendimo priežasčių, tačiau dalis akcininkų norėtų tęsti procesą, nors ir nekomentuoja, kaip tai darytų be partnerės „Budimex“.

Jei „Budimex“ ir „KDS grupės“ konsorciumas iširs ir pasitrauks iš konkurso, vienintelė jo dalyvė liks koncerno „Icor“ valdoma bendrovė „Axis Industries“.

„Budimex“ traukiasi 

„Budimex“ nėra suinteresuota dalyvauti procese, nes rizikos, kurias įžvelgėme, yra per aukštos. Mes neturime patirties valdant stadionus ir šiuo atveju norėtume koncentruotis į projekto statybas“, - BNS sakė „Budimex“ atstovas Krzysztofas Koziolas (Kšyštofas Koziolas).

Jis teigė negalintis atsakyti, ar „Budimex“ pasitraukimą lėmė „KDS grupės“ problemos ir galimas pasitraukimas iš konkurso, ar atvirkščiai - „KDS grupė“ traukiasi dėl „Budimex“ atsisakymo dalyvauti.

„KDS grupė“ praėjusią savaitę informavo konkurso organizatorę Vilniaus savivaldybę, kad jame nebedalyvaus, BNS patvirtino mero atstovas Aleksandras Zubriakovas. Tačiau jis teigė negalintis atskleisti, kokias priežastis nurodė „KDS grupė“.

„KDS grupė“ nekomentuoja pasitraukimo iš konkurso priežasčių. Įmonės atstovė Monika Andrejaitytė BNS teigė, kad į visus klausimus atsakys bendrovės vadovas Petras Sabalys, tačiau šis atostogauja ir į skambučius neatsiliepia.

„KDS grupė“ bando spręsti nesutarimus

Smulkusis įmonės akcininkas Rokvaldas Bartusevičius, turintis 5,15 proc., o kartu su motina - 70 proc. akcijų, BNS teigė, kad, jo nuomone, įmonė neturėtų taip staiga trauktis iš konkurso, nes jau padarytas įdirbis.

„Mano asmeninė nuomonė kaip akcininko, kad, be abejo, tęsti bendradarbiavimą dėl konkurso, bet Petro (Sabalio - BNS) nuomonės niekaip negaliu pasakyti“, - BNS sakė R.Bartusevičius.

Jis teigė, jog su P. Sabaliu derasi dėl galimybės išpirkti jo valdomą 30 proc. akcijų paketą - tokiu atveju kartu su mama Nijole Bartusevičiene jis valdytų 100 proc. „KDS grupės“ akcijų. Jeigu tai pavyktų padaryti artimiausiu metu, „KDS grupė“ tęstų dalyvavimą konkurse.

„Mes deramės dabar, koks būtų abipusis geriausias sprendimas“, - sakė įmonės akcininkas.

R. Bartusevičius teigė neturintis detalesnės informacijos apie konkurso eigą, nes procesą kuruoja P. Sabalys. Jis taip pat sakė nežinantis apie „Budimex“ planus nebedalyvauti konkurse, taip pat negalėjo paaiškinti, ar „KDS grupė“ traukiasi, nes neužsitikrino banko garantijos.

„Mano asmenine nuomone, jeigu yra padarytas įdirbis, taip atsitraukti yra neprotinga. Jeigu paaiškėtų, kad įmonėje nėra pajėgumų, užtikrinimų, visada galima susitarti su tuo, kas tai turi ir tęsti tą bendradarbiavimą“, - tikino „KDS grupės“ akcininkas.

„Kauno dujotiekio statybos“ kredito rizika – aukšta

Pasak kai kurių šaltinių, „KDS grupė“ gali trauktis iš konkurso, nes neužsitikrino banko garantijos, būtinos, dalyvaujant konkurse. Be to, dalis pagrindinės „KDS grupės“ bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ (KDS) turto yra areštuota.

Kredito biuras „Creditinfo“, kurios BNS paprašė įvertinti įmonę, teigia, kad KDS pasižymi aukšta kredito rizika. Rugpjūčio 9 dienos duomenimis, KDS vėlavimo atsiskaityti reitingas siekia 10 (aukščiausia rizika), o bankroto - 8 (aukšta rizika).

„Įmonė pasižymi labai aukšta kredito rizika. Ją lemia kompleksinės priežastys. Pirmiausia, vėlavimas atsiskaityti su savo tiekėjais ir partneriais už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas. Šiuo metu įmonės kredito istorijoje yra 5 nepadengtos skolos, kurių bendra suma siekia 15,9 tūkst. eurų. Be to, įregistruoti reikšmingi įmonės turto areštai“, - BNS teigė „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė Rasa Ruseckaitė.

Bendra šiuo metu įregistruotų trijų turto areštų suma siekia 120 tūkst. eurų.

Anot „Creditinfo“, įmonėje mažėja darbuotojų, o tai siunčia signalą apie besitraukiančią veiklą. Kita vertus, biuro teigimu, jos pelningumas išlieka teigiamas.

„Vien šiais metais įmonė turėjo daugiau nei 20 bylų, kuriose buvo atsakovė dėl vėlavimo atsiskaityti. Per šiuos metus įmonėje darbuotojų sumažėjo 27 proc., o tai dar vienas signalas apie įmonės tolimesnį veiklos susitraukimą. 2016 metais įmonės pajamos krito 16 proc. iki  15 mln. eurų. Pelningumas, nors ir ženkliai sumažėjo, tačiau išliko teigiamas – EBITDA sudarė 0,7 mln. eurų“, - teigė R. Ruseckaitė.

„Prie įmonės prastos likvidumo būklės prisideda labai lėtas pirkėjų atsiskaitymas bei užšaldytos piniginės lėšos atsargose (nebaigtuose vykdyti darbuose). Tiesa, įmonės padėtį lengvina tai, kad ji turi santykinai nedaug ilgalaikių įsipareigojimų kreditoriams“, - pridūrė ji.

Dalyvauja ir „Lietuvos energijos“ projekte

„Kauno dujotiekio statyba“ kartu su „Budimex“ ir Vokietijos „Steinmuller Babcock Environment“ už 178 mln. eurų įgyvendina valstybei svarbų projektą - stato „Lietuvos energijos“ Vilniaus kogeneracinę elektrinę. Kauno bendrovė atlieka apie 12 proc. visų statybos darbų.

Pasak „Lietuvos energijos“, įmonė neturi žinių, kad „Kauno dujotiekio statybos“ finansinė būklė būtų prasta.

„Oficialios informacijos apie „Kauno dujotiekio statybos“ finansinę būklę nesame gavę, o žiniasklaidoje ar rinkoje sklandančios informacijos negalime komentuoti, kadangi ji nėra patvirtinta. Tačiau situaciją stebime ir esame pasiruošę suvaldyti rizikas, jei tokių atsirastų“, - BNS teigė Vilniaus kogeneracinės elektrinės vadovas Saulius Barauskas.

Anot jo, už projektą atsakinga Vokietijos kompanija, ji yra įsipareigojusi užtikrinti, kad darbai nenutrūktų.

„Vilniaus kogeneracinės jėgainės sutartyje su konsorciumu numatyta, kad konsorciumo šalys tiek kartu, tiek atskirai turi būti pajėgios įgyvendinti rangos sutarties įsipareigojimus. Pagrindinis konsorciumo partneris yra vokiečių bendrovė „Steinmuller Babcock Environment“, kuris yra atsakingas už tinkamą jungtinės veiklos vykdymą. Esame įvertinę partnerių pajėgumus bei sutartyje numatytas priemones, tad bet kuriuo atveju rizikų sėkmingam ir savalaikiam projekto įgyvendinimui nematome“, - teigė S.Barauskas.

Vilniaus kogeneracinė elektrinė liepos pabaigoje avansu pervedė 17,8 mln. eurų „Steinmuller Babcock Environment“, o tiesiogiai „Kauno dujotiekio statybai“ lėšos nėra mokamos.

Konkurse gali likti vienintelė dalyvė

Jei „Budimex“ ir „KDS grupės“ konsorciumas iširs ir pasitrauks iš konkurso, vienintelė jo dalyvė liks koncerno „Icor“ valdoma bendrovė „Axis Industries“.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius praėjusį penktadienį atskirai susitiko su koncesijos konkurso dalyviais - „KDS grupės“ vadovu P.Sabaliu ir vienu iš netiesioginiu „Icor“ akcininkų Andriumi Janukoniu.

Dalyvauti nacionalinio stadiono koncesijos konkurse norėjo 4 dalyviai. Tačiau Italijos „Pessina Costruzioni“ nespėjo laiku pateikti paraiškos, o vėliau iš konkurso iškrito Turkijos „Kayi Construction“, kuri esą neatitiko kvalifikacijos. 

Konkursas paskelbtas pernai rugsėjį, tačiau paraiškų pateikimo terminas buvo pratęstas kelis kartus ir baigėsi kovo 1-ąją. Preliminarius pasiūlymus jo dalyviai turi pateikti iki spalio 23 dienos.

Sutartis tarp Vilniaus savivaldybės, Kūno kultūros ir sporto departamento bei privataus investuotojo turėtų būti pasirašoma 25 metams, o kompleksas priklausys Vilniaus savivaldybei. Planuojama stadiono statybų vertė sieks 88,5 mln eurų (su PVM), iš jų ES lėšos sudarys 33,6 mln. eurų, savivaldybės indėlis - 2,9 mln. eurų. Be to, savivaldybė planuoja skirti dar po 0,5 mln. eurų stadiono išlaikymui kasmet.

Stadiono komplekse turėtų įsikurti iki 300 vietų vaikų darželis, ne mažiau kaip 3 futbolo aikštelės, lengvosios atletikos stadionas, sporto salės, kultūros ugdymo centras ir biblioteka, sporto muziejus. Savivaldybė bus atsakinga už vaikų darželio, bibliotekos ir dalies neformaliam ugdymui skirtų patalpų veiklą, departamentas - už sporto muziejų. Už visa kita - patalpų įrengimą, priežiūrą ir naudojimą - atsakys koncesininkas.

Jei konkursas vyks, kaip numatyta, sutartis su konkursą laimėsiančiu koncesininku įsigaliotų 2019 metų balandį, tuomet būtų pradėtos statybos.