„Licencinės veiklos pajamos reikšmingai auga, įstaigos gana drausmingai laikosi nuosavo kapitalo reikalavimų. Tiesa, matome tendenciją, kad klientų lėšų dalis centriniame banke mažėja, o investicijos į saugų turtą ir indėlius didėja. Tai gali būti susiję ir su būsimais reguliavimo pakeitimais“, – pranešime sakė LB Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų priežiūros skyriaus vadovas Denas Jonas Gadeikis.

Klientų lėšų, laikomų centriniuose bankuose, dalis per metus sumažėjo 12 proc. iki 736 mln. eurų (28 proc. visų saugomų klientų lėšų), o laikoma Lietuvos ir kituose Europos Sąjungos bankuose – padidėjo 6 proc. iki 824 mln. eurų (31 proc.).

Beveik 700 mln. eurų klientų lėšų (1,5 karto daugiau nei prieš metus) įstaigos per ketvirtį investavo į saugų, likvidųjį turtą, o 400 mln. eurų (3 kartus daugiau) laikė kaip indėlius.

10 didžiausių įstaigų pagal mokėjimo operacijų sumą įmonių generavo daugiau nei 70 proc. bendros apyvartos (95 mlrd. eurų).

10 didžiausių įstaigų pagal mokėjimo operacijų sumą įmonių generavo daugiau nei 70 proc. bendros apyvartos (95 mlrd. eurų), o 10 didžiausių pagal licencines pajamas – apie 65 proc. bendrų pajamų (beveik 280 mln. eurų).

31 įstaigos apyvarta nesiekė 50 mln. eurų, o 46 EPĮ ir MĮ pajamos iš licencinės veiklos buvo mažesnės nei 1 mln. eurų.

Didžiąją sektoriaus dalį (45 proc.) sudaro mažos ir vidutinės įstaigos, pagal apyvartą užimančios 9 proc. rinkos. Didelės įstaigos užima 23 proc. rinkos, tačiau jų bendra apyvarta sudaro 91 proc. visos rinkos apyvartos.

18 proc. rinkos tenka komunalines ir kitas įmokas renkančioms įstaigoms, po 6 proc. įstaigų teikia tik mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugas arba nevykdo veiklos.

2024 metų rugsėjo pabaigoje šalyje veikė 80 EPĮ ir 43 MĮ. Pernai buvo išduotos trys naujos licencijos, dvi įstaigos išplėtė licencijas, dar aštuonių įstaigų akcijas įsigijo kitos bendrovės ar fiziniai asmenys. Taip pat buvo panaikintos penkios licencijos.