Bendrovė sulaukė per 100 pranešimų iš nukentėjusių klientų apie vėjo apgadintus statinius ir jų konstrukcijas, užvirtusius medžius įvairiose Lietuvos vietovėse. Draudimo įmonė pastebi, kad šie metai pagal audrų sukeltus nuostolius šalies gyventojams bus rekordiniai – atlyginta net 1,3 mln. eurų žalų, ir ši suma iki metų pabaigos dar gali išaugti.

„Šiomis dienomis vyravęs stiprus vėjas sukėlė skaudžių padarinių – nors vėjas jau nurimo, klientų skambučių vis dar sulaukiame. Labiausia nukentėjo pajūrio, Vilniaus, Kauno ir kai kurie Aukštaitijos regionai, o vidutinė žala, preliminariais vertinimais, sudarė iki 500 eurų. Klientai dažniausiai pranešė apie gyvenamųjų namų fasado ar stogo konstrukcijų apgadinimą. Apskritai šįmet, palyginti su ankstesniais metais, gamtos stichijų padaryta vidutinė žala gyventojų turtui pastebimai išaugo – ji yra didesnė apie 25-30 procentų“, – sako „Lietuvos draudimo“ Turto draudimo portfelio valdytoja ir rizikos vertintoja Audronė Vaitkevičiūtė.

Rekordiškai daug žalų

„Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad šiemet klientams jau atlygino rekordinę sumą audrų sukeltų nuostolių – net 1,3 mln. eurų. Daugiausiai nuostolių šiais metais padarė birželio mėnesį per Lietuvą praūžusi audra – po jos „Lietuvos draudimas“ iš viso atlygino nuostolių už 450 tūkst. sumą. Daug žalos nulėmė ir liepos pabaigoje Kauno miestą ir rajoną užklupusi liūtis – dėl jos bendrovės klientai patyrė nuostolių už maždaug 250 tūkst. eurų.

A. Vaitkevičiūtė pastebi, kad didžiąją dalį, t.y. apie 80 proc. gamtos stichijų žalų sukelia audros ir škvalai. „Didžiausių nuostolių gyventojai patiria, kai vėjas nuplėšia jiems priklausančių pastatų stogą, nuverčia kaminą, sugriauna stogines, pavėsines, tvoras ar kitus nedidelius statinius, apgadina pastatų fasadus. Šįmet „Lietuvos draudimo“ didžiausia išmokėta žala už audros metu nuplėštą viso pastato stogą siekė apie 20 tūkst. eurų“, – teigia A. Vaitkevičiūtė.

Didžiausi nuostoliai – pajūrio ir pietryčių regionuose

Tarp penkių šalies regionų, kuriuose šiemet užfiksuoti didžiausi vidutiniai nuostoliai – Vilkaviškio, Alytaus, Kauno, Vilniaus ir Panevėžio miestai bei rajonai. Šiose vietovėse turtui pavojingų gamtos reiškinių padaryta žala vidutiniškai sudarė 360 eurų.

Tiesa, kaip rodo „Lietuvos draudimo“ sudarytas „Audrų žemėlapis“, per pastaruosius pustrečių metų didesnė išmokų suma teko pajūrio ir pietrytiniams šalies regionams. Tuo metu mažiau nuostolių reikėjo kompensuoti vidurio regionuose, taip pat rytiniuose šalies rajonuose, tokiuose, kaip Molėtai, Ignalina ar Kupiškis.

Kaip pastebi A. Vaitkevičiūtė, bendrą gamtos stichijų padaromą žalų dydį atitinkamuose šalies regionuose nulemia ir tokie veiksniai kaip apgyvendinimo tankumas, gyventojų būstų ir turto vertė. „Didžiausią išmokų sumą už patirtą žalą dažniausia išmokame didžiausiuose šalies miestuose ir regionuose. Bet tai nereiškia, kad gyvenant atokesnėje vietovėje ir rizika yra mažesnė. Tokie reiškiniai kaip škvalas yra lokalūs, jie gali smarkiai apgadinti vienoje gatvės pusėje esančius namus, tačiau nepaliesti kitoje gatvės pusėje stovinčių statinių“, – sako A. Vaitkevičiūtė.

Anot draudimo ekspertės, šalyje turto ir statinių draudimu yra pasirūpinęs tik maždaug kas trečias namų ūkis. Savo turtą dažniau drausti linkę individualių namų savininkai – šalyje apdraustas kas antras individualus gyvenamasis namas. Tuo metu butų savininkai tam skiria mažiau dėmesio – Lietuvoje apdraustas tik maždaug kas ketvirtas butas.