Lenkija pirmadienio naktį atidarė du – Kuznicos ir Bobrovnikų – pasienio punktus su Baltarusija.

Anot Olego Tarasovo, iš Baltarusijos į Lenkiją jau įvažiavo dalis vilkikų, o tai, kaip sklandžiai vyks tolesni procesai pasienyje, parodys, kaip galėtų reaguoti Lietuva.

„Visi dabar žiūri, kaip ten Lenkija atidaro pasienį, antrą valandą nakties jau pirmas vilkikas įvažiavo iš Baltarusijos pusės per Lenkijos pasienio punktą. Reikia stebėti, kiek čia sklandžiai viskas praeis, tas sienos atidarymas“, – pirmadienį BNS sakė O. Tarasovas.

„Tada maždaug jau žinosim, koks bus poveikis, koks pralaidumas per parą ten, kaip ten tarnybos visos veikia iš abiejų pusių. Tuomet lauksime atitinkamų kažkokių reakcijų visų kitų kaimyninių valstybių“, – pridūrė jis.

BNS rašė, kad per Kuznicos perėją bus praleidžiami tik lengvieji automobiliai, o per Bobrovnikų perėją – ir Europoje įregistruoti sunkvežimiai.

Prezidento patarėjui Deividui Matulioniui pirmadienį teigiant, kad antradienį turėtų prasidėti techninės derybos su Baltarusija dėl įstrigusių Lietuvos vilkikų grąžinimo, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis BNS sako, kad tokios derybos planuojamos.

„Rytoj yra planuojamas (susitikimas – BNS) techniniu lygiu, susitiks žemesnio rango pareigūnai. Tikrai ne vadai, tikėtina, kad tai galėtų būti tarnybos pavaduotojai“, – pirmadienį BNS sakė G. Mišutis.

Savo ruožtu O. Tarasovas tikisi, kad bus susitarta ir Lietuva sieną atidarys.

„Aš labai tikiu, kad sveikas protas nugalės, nes mes nelabai turim kažkokios kitokios išeities. Viskas aiškiai pasakyta iš tos (Baltarusijos – BNS) pusės ir vėlgi aš nežinau, kaip buvo tartasi. Mes (asociacija – BNS) jokių signalų neturime, matome situaciją tik iš spaudos. Vieni sako „mes nekalbėsim“, kiti sako „reikia techniniu lygiu kalbėti“, – teigė „Linavos“ viceprezidentas.

Anot jo, asociacijos reikalauto konkretaus veiksmų plano iš Vyriausybės vežėjai dar nėra sulaukę: „Dar labai mažai laiko praėjo, dar nėra jokios reakcijos.“

Premjerei Ingai Ruginienei ne kartą kartojus, kad verslas turėjo prisiimti rizikas, O. Tarasovas savo ruožtu sako, kad šis argumentas nesulaiko Lenkijos atidaryti sienas ir taip palengva nukonkuruoti Lietuvos logistikos sektorių.

„(Valdžios atstovai – BNS) kalba apie tai, kad verslui reikėjo prisiimti riziką, bet visos kaimyninės šalys dirba. Ir šitoj vietoj mes paprasčiausiai būsime išstumti iš šitos rinkos ir prarasime visas tranzitines galimybes. Ir nepaisant to, kad kai kurie sako „rizikinga rinka“, lenkai kuo puikiausiai užims tą rinką, nes paprasčiausiai atidaro sienas ir važiuoja“, – sakė O. Tarasovas.

Savaitgalį apie 20 sunkvežimių vairuotojų sostinėje surengus neoficialią protesto akciją dėl Baltarusijoje įstrigusių vilkikų, „Linavos“ viceprezidentas sako, kad asociacija to nepalaiko ir tikisi dialogo su Vyriausybe.

„Linava“ tikrai tų akcijų neorganizavo ir tikrai atsiriboja nuo to, nes mes, kaip ir kalbėjome po kongreso, pasakėm – ištiesiam ranką Vyriausybei ir nenorim ten spausti kažkaip su visokiomis akcijomis. Mes norime išlaikyti tą dialogą ir tikime, kad valdžia mūsų išgirs ir girdi“, – BNS teigė O. Tarasovas.

BNS rašė, kad Lenkijai praėjusią savaitę pranešus ketinant atidaryti du pasienio punktus su Baltarusija, Minskas pasiūlė iki antradienio atidėti technines derybas su Vilniumi dėl Baltarusijoje įstrigusių vilkikų grąžinimo į Lietuvą.

Minskas uždraudė savo teritorijoje esantiems Lietuvos vilkikams grįžti į Lietuvą, kol nebus atverta siena, o iki tol didžioji dalis jų nugabenta į specialias aikšteles, kur už kiekvieną stovintį vilkiką ar puspriekabę imamas 120 eurų mokestis už dieną, o nesumokėjus mašinas grasinama konfiskuoti.

Reaguodama į civilinei aviacijai kylančią grėsmę, Vyriausybė su tam tikromis išimtimis mėnesiui uždarė sieną su Baltarusija. Šis sprendimas galioja iki lapkričio 30-osios, po to Ministrų kabinetas spręs, ar pratęsti uždarymą.