„Metų pabaigoje, jeigu visos sankcijos bus įgyvendintos, planuojame, kad srautas sumažės apie 40 proc. Apie 40–50 mln. eurų tikrai prarasime, bet reikėtų pasitikslinti konkrečius skaičius. Tai yra dešimtys milijonų eurų, kurių mes neteksime“, – trečiadienį interviu portalui „Delfi“ teigė E. Lazauskas.
Jis taip pat pridėjo, kad iš viso LTG dėl sankcijų paketų, baltarusiškų trąšų bei kitų priežasčių, metų pabaigoje turėtų netekti apie 150 mln. eurų. Tačiau, anot E. Lazausko, valstybės biudžete yra numatyta apie 155 mln. eurų lėšų elektrifikacijos bei pačių didžiausių projektų finansavimui.
„Pati valstybės parama yra teikiama infrastruktūrai išlaikyti, vežimo įmonė praktiškai jokių subsidijų negauna ir negali gauti, nes vykdo komercinę veiklą. Infrastruktūroje visi projektai yra ilgi, ir kiekvienas sustabdymas nutolina gautinas naudas“, – tvirtino LTG generalinis direktorius.
„Šiuo atveju džiaugiamės, kad valstybė pažiūrėjo labai ūkiškai ir elektrifikacijos projekto irgi nestabdo bei skirs pilną finansavimą“, – pridūrė jis.
E. Lazauskas taip pat tvirtino, kad planai dėl 2 tūkst. darbuotojų atleidimo iš įmonės išlieka. Pasak jo, tai yra reikalinga tam, kad būtų galima subalansuoti pinigų srautus, ir buvo atliktas didelis darbas identifikuojant, kiek bus srauto geležinkeliams bei kiek žmonės turės darbo.
„Šiandien praktiškai pataikėme į tai, ką planavome, didelių pokyčių nematome, klausimas dėl Kaliningrado tranzito, aišku, gali turėti įtakos. Kai tik turėsime aiškumą, galėsime dar detaliau įsivertinti, bet šiandien planas pasilieka tas pats – atlikti tuos pokyčius, kurie yra aiškiai valdomi. Norime padaryti viską, kad šis procesas abiem pusėms būtų efektyvesnis ir sukeltų mažiau streso“, – sakė LTG vadovas.
ELTA primena, kad įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laiko neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis spaudai teigė, jog Lietuva nesiėmė jokių vienašalių nacionalinių apribojimų ir laikosi tik Bendrijos sankcijų, todėl pareikšti kaltinimai tėra propaganda. Visgi, kaip rašė tarptautinė žiniasklaida, Briuselis yra nusiteikęs dar kartą tikrinti šio sprendimo teisinius aspektus ir gali pateikti papildomų nurodymų dėl sankcijų taikymo.
Taip pat, LTG Grupė balandį paskelbė, jog, įvertinus Rusijos karo Ukrainoje, Baltarusijai ir Rusijai pritaikytų sankcijų poveikį įmonėms, šių metų veiklos prognozes bei tęsiamus strateginius projektus, Grupė bus priversta atsisveikinti su maždaug 2 tūkst. darbuotojų.
Iš jų apie 1,2 tūkst. dirba „LTG Cargo“, apie 500 – „LTG Infra“, apie 300 – LTG. LTG Grupė atsisveikins su maždaug ketvirtadaliu įvairaus lygmens vadovų. Darbuotojų išeitinėms išmokoms bus skirta 6 mln. eurų.
